Prasidėjus pirmajam karantinui, mokyklos, universitetai ir kitos įstaigos susidūrė su nemažais nuotolinio darbo iššūkiais – daug ir įvairių platformų kėlė sumaištį, trūko reikalingos technikos bei atvirųjų išteklių pamokoms ir studijoms organizuoti, mokymų mokytojams, dėstytojams. Nesklandumų sukėlė ir kibernetinio saugumo problemos. Siekdami sukurti patikimo ir saugaus nuotolinio darbo ir nuotolinio mokymo organizavimo bei vykdymo modelį esant ribotiems techniniams ir informaciniams ištekliams, susivienijo trijų Lietuvos universitetų mokslininkai.
Tyrimą vykdę Kauno technologijų universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai ir Vilniaus universiteto (VU) tyrėjai prof. dr. Valentina Dagienė, dr. Saulius Preidys, dr. Vladimiras Dolgopolovas, dr. Eglė Jasutė, doktorantė Neringa Urbonaitė ne tik pasiūlė nuotolinio mokymosi modelį, bet ir pateikė rekomendacijas, kaip šį modelį taikyti ekstremaliam ir pereinamajam laikotarpiui, ruošiantis ekstremalioms situacijoms ateityje.
Parengta virtualaus mokymo aplinkų apkrovimo prognozavimo sistema
Tyrimo metu buvo atliekama nuotolinio mokymosi ir nuotolinio darbo organizavimo ir vykdymo esamos situacijos analizė, poreikių, reikalavimų ir turimos patirties tyrimas ir įvertinimas, buvo apklausti bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai ir mokiniai, universitetų dėstytojai, administracijos atstovai, naudotasi studentų apklausomis apie nuotolines studijas.
Remiantis surinktais duomenimis, sukurtas nuotolinio mokymosi ir nuotolinio darbo organizavimo ir vykdymo modelis ir parengtos nuotolinio mokymosi ir nuotolinio darbo organizavimo ir vykdymo rekomendacijos. VU Komunikacijos fakulteto mokslininkas dr. S. Preidys, dalydamasis tyrimo rezultatais, sako, kad perėjus į nuotolinį mokymąsi beveik visos veiklos persikėlė į virtualias mokymo aplinkas.
„Tradicinių studijų metu šių sistemų apkrovas dar ribodavo ir mokymosi aplinka, pavyzdžiui, kompiuterių skaičius klasėje, tačiau dirbant nuotoliniu būdu šis ribojimas pranyko ir vartotojų kiekis tapo neribojamas. Todėl pandemijos pradžioje mokymo įstaigos susidūrė su įvairių mokymosi sistemų perkrovomis“, – pasakoja mokslininkas.
Anot dr. S. Preidžio, išanalizavus milijonus vartotojų veiklų virtualaus mokymo aplinkose, buvo parengta šių aplinkų apkrovų prognozavimo sistema, kuri leidžia dėstytojui pasirinkti optimalų egzamino laiką.
Mokymosi išteklių trūkumo problema
Viena iš šio projekto dalyvių, VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorė dr. V. Dagienė išskiria pagrindinę problemą, su kuria susiduria bendrojo ugdymo mokyklos ir universitetai nuotolinio darbo metu – tai mokymosi išteklių trūkumas.
„Lietuva geriau ar blogiau susitvarkė su techninėmis problemomis, nupirko kompiuterius mokiniams, pasirūpino techninėmis priemonėmis universitete, bet mokytojams, dėstytojams reikia skaitmeninės mokomosios medžiagos, praktinės darbo nuotoliniu būdu informacijos, reikia metodinių patarimų“, – teigia prof. V. Dagienė.
Siekiant išspręsti šią problemą, parengtose rekomendacijose siūloma inicijuoti bendros mokymo(si) medžiagos teikimo ir pagalbos švietimo bendruomenei platformos kūrimą. Tokioje platformoje dėstytojai ir mokytojai gautų pagalbą e. mokymosi klausimais.
„Ypač trūksta bendros sistemos ar platformos mokytojams: vykdant projektus sukuriama daugybė puikios mokytojų tobulinimui skirtos medžiagos, tačiau ji išbarstoma pavieniuose tinklalapiuose“, – sako prof. V. Dagienė.
Tyrėjai įsitikinę, kad šis projektas išryškino esmines problemas, kurias reikėtų kuo greičiau spręsti, todėl tikimasi įvairių švietimo institucijų susitelkimo ir bendradarbiavimo.
