Švietimas

Kokios programos populiariausios tarp norinčių stoti į Vilniaus universitetą?

Nuo birželio pradžios prašymus studijuoti Vilniaus universitete (VU) jau spėjo pateikti per 5,2 tūkst. stojančiųjų. Nors galutinį paveikslą, kiek iš viso pirmakursių bus priimta būsimais mokslo metais, pamatysime, kai baigsis papildomo priėmimo etapas, tačiau jau dabar galima įžvelgti tam tikras abiturientų pasirinkimų tendencijas.

Šiemet VU, kuris yra lyderis pagal priėmimo rodiklius, studijuoti jau pakviesti 4236 asmenys: 3474 valstybės finansuojamose vietose (VF), 762 valstybės nefinansuojamose (VNF) vietose. Šiuo metu VU yra gavęs apie 350 ukrainiečių prašymų studijuoti VU bakalauro studijų programose.

Studijų programų populiarumo tendencijos panašios į praėjusių metų: per pagrindinį priėmimo pirmąjį etapą stojantieji labiausiai rinkosi socialinių, sveikatos mokslų, humanitarinių ir verslo bei viešosios vadybos studijų krypčių programas. Ukrainiečiai daugiausiai rinkosi programavimo, vadybos, humanitarinių krypčių studijas.

 

Populiariausiomis studijų programomis VU išlieka Gyvybės mokslai (Genetika, Biochemija), Teisė, Kūrybos komunikacija, Žurnalistika, Psichologija, IT (Programų sistemos, Informacinių sistemų inžinerija), didesnis aktyvumas stojančių į Istorijos programą. VU Šiaulių akademijoje – Specialioji pedagogika ir logopedija, o Kauno fakultete – Lietuvių kalba ir reklama, Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga.

Kaip prasti matematikos egzamino rezultatai paveikė šių metų stojimus?

Sumažėjusiam pretenduojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas skaičiui įtakos turėjo ne tik mažėjantys demografiniai rodikliai, bet ir prasti šių metų matematikos brandos egzamino rezultatai.

„Matematikos egzaminas yra privalomas siekiant valstybės finansuojamos vietos aukštosiose mokyklose. Nors prašoma ir kitų reikalavimų stojantiesiems, pavyzdžiui, stojamųjų egzaminų, vertinama motyvacija, reikalinga pasiekti numatytą konkursinio balo kartelę, visgi, manyčiau, kad esminis rodiklis, kodėl mažėjo pretendentų į nemokamas studijų vietas, yra prasti matematikos egzamino rezultatai“, – sako VU studijų prorektorius dr. Valdas Jaskūnas.

 

Neišlaikę matematikos valstybinio brandos egzamino abiturientai taip pat turėjo mažesnes galimybes rinktis fizinių, IT, gyvybės mokslų srities studijų programas.  Tačiau neišlaikytas matematikos egzaminas neuždaro durų į studijas universitete.

„Kviečiame jaunuolius taip pat pasvarstyti ir nebijoti rinktis humanitarinių arba socialinių krypčių studijų programas Vilniaus universitete. Siūlome daugiausia unikalių, kitur nesančių programų. Taip pat Universitete nuosekliai ugdomos bendrosios kompetencijos, kurias vertina darbdaviai, ir yra konkurencinga aplinka, kuri skatina individualų tobulėjimą“, – atkreipia dėmesį dr. V. Jaskūnas.

Be to, galima pildyti prašymą stoti į valstybės nefinansuojamas vietas ir baigiantis pirmiesiems studijų metams, jeigu studentas turės puikius rezultatus, galima teikti prašymą studijų kainos kompensavimui. Stojant tiek į VU valstybės finansuojamas, tiek ir į valstybės nefinansuojamas vietas svarbu pasiekti minimalią stojamojo konkursinio balo kartelę – 5.4 balo. Jeigu šiuo metu nėra galimybės mokėti už mokslą, Universitete galima pasinaudoti įvairiomis studentams skiriamomis finansinėmis paramos rūšimis – stipendijomis.

 

Studentų įsikūrimą turėtų palengvinti ir stipendijos

VU, siekdamas, kad finansiniai sunkumai nebūtų kliūtis siekti aukštojo mokslo žinių, siūlo specialią stipendiją su finansiniais sunkumais susiduriantiems abiturientams.

„Net du trečdaliai Vilniaus universiteto studentų yra iš mažesnių miestų bei miestelių. Tai – vis dar didelis iššūkis daugeliui studentų, planuojančių studijuoti bei gyventi viename iš didmiesčių – Vilniuje, Kaune ar Šiauliuose”, – pastebi VU Partnerysčių vystymo skyriaus vadovė Lina Kižinienė.

VU jau kelerius metus stengiasi prisidėti didinant aukštojo mokslo prieinamumą ir asmenis iš socialiai pažeidžiamų šeimų kviečia pasinaudoti VU įsteigta „450 metų sukakties proginė stipendija“ (2000 Eur), kuri galėtų palengvinti įsitvirtinimą viename iš didmiesčių pirmaisiais studijų metais. Universiteto iniciatyva padidintas minimalus pajamų lygis vienam į stipendiją kandidatuoti galinčiam asmeniui – 450 Eurų. Šiemet, palyginti su pernai, sulaukta tris kartus daugiau paraiškų stipendijai gauti.

 

VU savo lėšomis iš viso stipendiją įsteigė šimtui studentų. Universiteto partnerių dėka parama gyvenimui didmiestyje galės pasinaudoti bent 40 studentų.

„Didžiuojamės galėdami pagelbėti gabiam jaunimui siekti žinių. Kadaise „Ekspla“ buvo įkurta jaunimo – neturėjusio kažkokių ypatingų išteklių, bet degančio noru siekti daugiau. Dabar mes jaučiame pareigą padėti. Tuo pačiu mes turime auginti naująją kartą inžinierių ir mokslininkų, kurie galėtų perimti lyderystę lazerių technologijose“, – sako dr. Kęstutis Jasiūnas, „Ekspla“ direktorius.

Jam pritaria ir „Coherent Solutions“ vadovė Lina Šiumetė: „Jei finansiniai resursai ir su tuo susijusios priežastys riboja gabių žmonių pasirinkimą, mes norime ir turime jiems padėti. Mūsų skiriamų socialinių stipendijų tikslas – suteikti finansinę paramą jaunuoliams ir padėti jiems apsispręsti sieti savo ateitį su informacinėmis technologijomis bei siekti savo tikslų.“

 
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
6 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button