Švietimas

Įvertino aukštąsias mokyklas: ir toliau lyderiauja VU bei Vilniaus kolegija

Žurnalas „Reitingai“ pristatė kasmetinius Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingus, atsižvelgdamas į tai, kaip universitetams ir kolegijoms sekasi ruošti bakalauro ir magistro specialistus. Didžiausias dėmesys buvo skirtas darbdavio nuomonei. Pripažinta, kad geriausiai tiek bakalauro, tiek magistro studijų programas rengia kasmetinis reitingų lyderis Vilniaus universitetas (VU), o kolegijų lydere pripažinta Vilniaus kolegija.

Vilniaus kolegija vėl skelbiama reitingų lydere

Žurnalas „Reitingai“ skelbia, kad geriausiųjų valstybinių kolegijų penketuke pirmą vietą užima Vilniaus kolegija, kuri pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra 18-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių. Antroji vieta atitenka Kauno kolegijai, kuri pirmauja beveik trečdalyje, tai yra 13-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių. Šiais metais trečiąja reitingų vieta gali pasigirti Kauno technikos kolegija, kuri pirmauja 4-iose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse. Ketvirtoje vietoje šiais metais liko Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Klaipėdos valstybinė kolegija, o penktąją dalinasi Vilniaus dizaino kolegija, Vilniaus verslo kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.

Akcentuojama, kad tiek kolegijų profesiniai bakalaurai, tiek universitetų bakalaurai buvo vertinti pagal tuos pačius parametrus. Didžiausias dalykinio studijų krypčių reitingo svoris – net 30 taškų buvo suteiktas darbdavių nuomonei. Darbdavių apklausą šių metų rugsėjo 13 d. – spalio 7 d. atliko sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“, kuri apklausė 2205 darbdavius (iš jų 21 proc. aukščiausios grandies vadovų, 56 proc. vidurinės grandies vadovų ir 23 proc. žemesnės grandies vadovų) iš visų šalies regionų bei visų ūkio šakių, taip pat viešojo sektoriaus.

Skirtingiems sektoriams atstovaujančių visos Lietuvos darbdavių buvo klausiama, kokių aukštųjų mokyklų ir kokių studijų krypčių alumnai dirba jų įmonėse, įstaigose bei organizacijose ir buvo prašoma įvertinti šių krypčių skirtingų kolegijų alumnų parengimą ir darbo kokybę. Darbdaviai galėjo išskirti 1–2 kolegijas, kurių absolventų žinios ir gebėjimai juos tenkina labiausiai.


Dar 20 taškų buvo atiduota realiam darbdavių elgesiui su baigusiaisiais kolegijas, tai yra kaip kiekvienos kolegijos konkrečios studijų krypties absolventams sekasi įsidarbinti ir kiek jie uždirba.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiais metais buvo įtrauktas ir naujas kriterijus, parodantis studentų nubyrėjimą, tai yra kiek kiekvienos kolegijos kiekvienoje studijų kryptyje pasitraukė ar išstojo studentų. Remiantis Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) duomenimis, į reitingą įtrauktas studijas metusių studentų skaičiaus pokytis 2018–2020 metais.

Žurnalas „Reitingai“ taip pat atkreipia dėmesį, kad nors kolegijų ir universitetų bakalaurų rengimas vertintas pagal tuos pačius parametrus, gretinti kolegijų su universitetais negalima, nes skiriasi šių aukštųjų mokyklų misija: studijos kolegijose orientuotos į praktinį parengimą, o universitetų studijos grindžiamos fundamentiniais tyrimais. Taip pat pažymima, kad darbdaviai universitetų alumnus ir kolegijų absolventus vertino atskirai.

Universitetų lyderis ir toliau lieka VU

Žurnalas „Reitingai“ jau septintą kartą pristato lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą. Universitetų bakalaurų rengimo kokybė tradiciškai buvo vertinama pagal tuos pačius parametrus kaip ir kolegijų profesinių bakalaurų rengimas. Iš viso buvo įvertinta 80 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų krypčių.

Pirmoje vietoje ir toliau išlieka Vilniaus universitetas (VU), kuris pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra net 30-yje bakalauro studijų krypčių. Antrąją vietą užima Kauno technologijos universitetas (KTU), pirmaujantis vienuolikoje studijų krypčių. Trečioji vieta atiteko Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU), pirmaujančiam 9-iose studijų kryptyse. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) šiais metais užėmė ketvirtąją vietą, o Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), liko penktas.

Toliau reitingo šeštoje vietoje rikiuojasi Vilniaus dailės akademija (VDA), septintoje vietoje ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) bei Klaipėdos universitetas, o aštuntoje vietoje Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Lietuvos sporto universitetas (LSU).

Svarbiausias universitetų bakalaurų vertinimo parametras buvo tai, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė, pažymi žurnalas „Reitingai“. Darbdavių nuomonė ir elgesys su absolventais sudarė pusę, tai yra 50 taškų, viso reitingo svorio.

Tuo tarpu vertinant universitetų magistrų rengimą buvo įvertintos 78 studijų kryptis.

Pirmoji vieta atiteko Vilniaus universitetui, 35-ose studijų kryptyse, antroji vieta –Vilniaus Gedimino technikos universitetui, pirmaujančiam 12-oje studijų krypčių, o trečioji Kauno technologijos universitetui, pirmaujančiam 9-ose studijų kryptyse. Ketvirtąją reitingų vietą užėmė Vytauto didžiojo universitetas (VDU), pirmauajntis 7-ose studijų kryptyse, o penktąją Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus dailės akademija (VDA) pirmaujantys 3-ijose studijų kryptyse.

Šeštoji vieta atiteko Mykolo Romerio universitetui (MRU), Lietuvos muzikos ir teatro akademijai (LMTA) ir Klaipėdos universitetui, o septintąją dalinosi ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos sporto universitetas, Šiaulių universitetas.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

1 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.


Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Back to top button