Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šių metų pirmąją dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 860 tūkst. nuolatinių gyventojų – 54 tūkst. daugiau negu prieš metus. Teigiama, kad 2022 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo padidėjusi teigiama neto tarptautinė migracija – 72,4 tūkst. daugiau žmonių imigravo, negu emigravo – ir neigiama natūrali gyventojų kaita – 18,4 tūkst. daugiau žmonių mirė, negu gimė kūdikių.

Mažiau gimė kūdikių, mažiau mirė žmonių

2022 m. gimė 21,9 tūkst. kūdikių, tai 1,4 tūkst. (6 proc.) mažiau negu 2021 m., 1 tūkst. gyventojų teko 7,7 gimusiojo (2021 m. – 8,3). Tuo metu mirė 40,3 tūkst. žmonių, tai 7,4 tūkst. (15,5 proc.) mažiau negu 2021 m. Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 17 (2021 m.) iki 14,2 (2022 m.), teigiama pranešime.

Trys ketvirtadaliai užsienio piliečių, imigravusių į Lietuvą, – Ukrainos piliečiai

Pernai į Lietuvą imigravo 95,4 tūkst. žmonių – 50,5 tūkst., arba 2,1 karto daugiau nei 2021 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 16 (2021 m.) iki 33,7 (2022 m.). Daugiausia – 62 tūkst. – gyventojų (65 proc. visų imigrantų) į Lietuvą imigravo iš Ukrainos, 9,9 tūkst. (10,4 proc.) – iš Baltarusijos, 5,8 tūkst. (6,1 proc.) – iš Jungtinės Karalystės, 3,2 tūkst. (3,3 proc.) – iš Rusijos.

Taip pat į Lietuvą sugrįžo 14,4 tūkst. (15 proc. visų imigrantų) Lietuvos piliečių, tai 9,3 tūkst. (39,2 proc.) mažiau negu 2021 m. Daugiausia jų imigravo iš Jungtinės Karalystės (5,7 tūkst., arba 39,6 proc.), Norvegijos (1,5 tūkst., arba 10,4 proc.) ir Vokietijos (1,4 tūkst., arba 9,7 proc.). Imigravusių Lietuvos Respublikos piliečių iš Jungtinės Karalystės, palyginti su 2021 m., sumažėjo 2,1 karto, iš Norvegijos ir Vokietijos – po 1,4 karto.

Daugiausia gyventojų emigravo į Ukrainą

2022 m. iš Lietuvos emigravo 23 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 2,2 tūkst. (8,7 proc.) mažiau negu 2021 m. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 9 (2021 m.) iki 8,1 (2022 m.).

Pernai daugiausia emigrantų išvyko į Ukrainą (4,7 tūkst., arba 20,4 proc.), Jungtinę Karalystę (2,8 tūkst., arba 12,2 proc.), Baltarusiją (2,7 tūkst., arba 11,7 proc.).

Emigravusiųjų į Jungtinę Karalystę Lietuvos Respublikos piliečių skaičius, palyginti su 2021 m., sumažėjo 3,2 tūkst. (2,1 karto), į Vokietiją – 0,8 tūkst. (33,3 proc.), Norvegiją – 0,6 tūkst. (23,5 proc.).

Dėl didelio karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus 2022 m. neto tarptautinė migracija (imigravusių ir emigravusių asmenų skaičiaus skirtumas) siekė net 72,4 tūkst. gyventojų (į Lietuvą imigravo 95,4 tūkst. žmonių, emigravo – 23 tūkst.).

2022 m. į šalį grįžo 1,7 tūkst. daugiau Lietuvos piliečių, negu iš jos emigravo (2021 m. – 4,9 tūkst.). Pernai 70,7 tūkst. daugiau užsieniečių imigravo, negu emigravo (2021 m. – 14,8 tūkst.).

Mažiau gyventojų tuokėsi, mažiau ir išsituokė

Pernai buvo įregistruota 15,6 tūkst. santuokų ir 7,1 tūkst. ištuokų. Santuokų skaičius, palyginti su 2021 m., sumažėjo 1,2 tūkst. (7,1 proc.), ištuokų – 0,7 tūkst. (9 proc.). 100 santuokų tenkančių ištuokų skaičius sumažėjo nuo 46,6 (2021 m.) iki 45,5 (2022 m.).

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

18 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Ar pritariate, jog nemokamas parkavimas prekybos centruose būtų tik juose apsiperkantiems?

Welcome Back!

Login to your account below

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.