Sportas

Sportas nuotoliniu režimu aktyvių Vilniaus senjorų negąsdina

Sostinėje gyvenantys senjorai jau kuris laikas skatinami palaikyti fizinį aktyvumą. Šių metų rugpjūčio mėnesį Vilniaus miesto savivaldybė bei VŠĮ „Sanus“ centras pakvietė asmenis, ne jaunesnius nei 65 metai, sudalyvauti nemokamame projekte „Sveika gyvensena vyresniame amžiuje“. Buvo numatyta, kad šis projektas reikšmingai prisidės prie sostinės senjorų gyvenimo kokybės gerinimo ir socialinės integracijos didinimo. 

Projekto metu siekiama: 

  • padėti vyresnio amžiaus žmonėms išsiugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius bei įpročius;
  • suteikti jiems trūkstamos informacijos apie fizinį aktyvumą bei sveikatai palankią mitybą;
  • mankštų pagalba pagerinti dalyvių kūno masės sudėtį, atsikratyti viršsvorio, atstatyti mobilumą, lankstumą,  jėgą, ištvermę, pagerinti pusiausvyrą ir judesių koordinaciją.

Karantinas iš vėžių neišmušė

Iš naujo paskelbtas karantinas trumpam sujaukė projekto dienotvarkę, tačiau jo nenutraukė: mankštos šiuo metu vykdomos nuotoliniu būdu. Centro specialistai džiaugiasi, kad didžioji dalis iš 40 mankštose dalyvavusių senjorų su artimųjų, administracijos pagalba ar net savo jėgomis įveikė „technologinį iššūkį“ ir paskirtas mankštas atlieka namuose. Kiekvieną savaitę jie gauna po 2 vaizdo įrašus su pratimais, kuriuos gali įsijungti sau patogiu metu. Šios mankštos trunka apie 40 minučių, tačiau, kadangi tai įrašas, visada galima sustabdyti, atsukti atgal. 

Projekto dalyvių pasiekimai ir įsitraukimas skatina tęsti jį toliau

„Kai kurie dalyviai pagal šiuos įrašus mankštinasi ne po 2 kartus per savaitę, o net dažniau. Tai mus tikrai motyvuoja ir toliau tęsti šį ar kitus panašius projektus“, – pastebi viena iš projekto specialisčių.

Pakalbinta viena iš projekto dalyvių, Regina, pasakoja, kad jau ir anksčiau vis pasidomėdavo sveika gyvensena, tačiau jai būdavo sudėtinga dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose, kur susirinkdavo daugiau žmonių. „Kadangi mano pensija nėra itin didelė, vis internete pasidairydavau kažko nemokamo. Tik aš esu tokia daugiau vienišė. Jei tik didesnė minia, man jau nelabai tinka, aš pavargstu. Dalyvaujant šiame projekte man itin patiko tai, kad vienu metu susirinkdavo tik kokie 4-5 žmonės“, – dalinasi 73 metų amžiaus moteris, kuri šiuo metu ne tik atlieka “Sanus“ centro kineziterapeutų paskirtus pratimus, bet dar ir kas dieną eina aktyviai pasivaikščioti, įveikdama apie 6-10 tūkstančių žingsnių. Vaikščioti ji pradėjo dar per pirmąjį karantiną, kai lankė Norvegijoje gyvenantį sūnų ir nebespėjo sugrįžti į Lietuvą prieš užsidarant sienoms. 


Fizinis aktyvumas padeda sustiprėti ir įveikti psichologinius sunkumus

„Neplanuotai mano viešnagė Norvegijoje užtruko apie 4 mėnesius. Buvo labai sunku psichologiškai, net jei ir šalia turėjau artimus žmones, ilgėjausi Lietuvos“, – atvirauja Regina. – „Mano sūnus, kaip turintis trenerio specialybę, pasiūlė pradėti vaikščioti. Paklausiau. Kasdien įveikdavau apie 15-20 tūkstančių žingsnių, sutvirtėjau fiziškai ir išgelbėjau save nuo negatyvių minčių antplūdžio. Taigi, akivaizdžiai pamačiau, kad judėjimas tikrai labai reikalingas. Grįžusi namo ir radusi internete skelbimą apie šitą nemokamą projektą, iš karto į jį užsirašiau ir dabar dėl to labai džiaugiuosi. Turiu savų ligų visokių, net su vėžiu esu pažįstama, todėl labai gerai, kai nusimanantys žmonės, specialistai, pataria, kokius pratimus ir kaip reikia daryti, kad sau nepakenkčiau.“

Regina sako, jog jai labai svarbu buvo, kad kažkas parodytų, užvestų ant kelio. Juk teoriškai visi žinome, kad sportuoti sveika – tačiau, jei niekada tuo rimtai neužsiėmėme, iš pradžių sunku susigaudyti, kaip atrodo toji tinkama mankšta. 

Paklausta, kaip pasikeitė jos savijauta projekto metu, Regina nurodo sumažėjusį antsvorį, geresnę nuotaiką, pagerėjusį miegą ir didesnį energijos kiekį. Ji sako, kad jei tik apsileidžianti kuriam laikui ir nebeatliekanti mankštos, suprastėjusi nuotaika ir nukritusi nakties poilsio kokybė gana greitai primena, jog to daryti nereikia. Taip pat Regina labai teigiamai vertina centro specialistų bendravimą, palaikymą, skatinimą nesustoti. Moterį itin nudžiugino tai, kad centre atlikus tyrimus, paaiškėjo, jog jos biologinis amžius atitinka 58 metus.

„Sužinojau, kad galiu mankštintis ir su svoriais, ir be jų. Treneris man parodė visokių pratimų, galėjau atsirinkti, kas man labiausiai patinka. Ypač mėgstu pratimus su gumomis“, – atradimais dalinasi pašnekovė.

Vyresnio amžiaus žmonėms dažnai reikia tik teisingo paskatinimo ir palaikymo

Geros savijautos centro specialistai pasakoja, kad tokie nemokami projektai vyresnio amžiaus žmonėms yra labai svarbūs. Nemažai jų tiesiog negalėtų sau leisti mokėti už panašias paslaugas. Patiems pradėti mankštintis senjorams taip pat sunku, kadangi jie paprastai neturi tam pakankamai žinių, nėra suformuotų tinkamų fizinio aktyvumo įpročių. Daug kam apskritai atrodo, jog sulaukus vyresnio amžiaus ir turint įvairių sveikatos sutrikimų, geriau ilsėtis, nesivarginti ir pan. Manoma, kad sportas labiau tinkamas jaunimui, reikalauja daug jėgų ir laiko. 

Tiesą pasakius, tinkamai parinkus pratimus ir netingint jų atlikti, bet kokiame amžiuje galima labai ženkliai pagerinti tiek savo fizinę, tiek psichologinę sveikatą. Labai dažnai vyresniems žmonėms reikia tiesiog suteikti papildomos informacijos, parodyti, kaip reikia mankštinti ir padrąsinti. Kadangi senjorai savo mankštas atlieka tikrai stropiai, tai motyvuojančių rezultatų ilgai laukti nereikia.

Bėdos, kurių išvengti padeda elementari mankšta

Per mažas fizinis aktyvumas yra tiesus kelias į visą puokštę sveikatos sutrikimų. Pasyvus gyvenimas siejamas su padidėjusia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu, osteoporoze ir t. t., neigiamai veikia psichologines būsenas. Taip pat padidėja tikimybė nugriūti, neišlaikyti pusiausvyros, patirti traumas, o vyresnio amžiaus žmonėms įvairūs sužalojimai itin pavojingi. Jie lėčiau užgyja, dar labiau apriboja judėjimą, skatina priklausomybę nuo kitų asmenų. Žmogus pakliūva į uždarą ratą, kuriame sukantis vis prastėja jo sveikata, atsiranda gilesnės depresinės būsenos, didėja socialinė atskirtis, o vartojami medikamentai gali tik laikinai „užglaistyti padėtį“. Pamažu toks asmuo tampa vis didesne našta tiek artimiesiems, tiek pačiam sau, tiek visai visuomenei.

Pasak „Sanus“ centro specialistų, ši problema yra tikrai skausminga, kadangi kenčia ne vienas asmuo, o visa aplinka, todėl net ir karantino metu labai svarbu skatinti senjorų integraciją į visuomenę bei padėti jiems išsiugdyti sveikatą stiprinančius įpročius. Juk vyresnio amžiaus žmonės savo patirtimi, žiniomis bei kitais sugebėjimais gali sukurti milžinišką vertę visai bendruomenei, jos gyvenimo kokybei. Reguliarus fizinis aktyvumas – viena svarbiausių priemonių, padedančių sugrįžti šiems žmonėms į pilnavertį gyvenimą. Būtent todėl daugelis projekto veiklų vienokia ar kitokia forma planuojamos tęsti net jam pasibaigus. 

„Jau įsitikinome, kokie šaunūs ir stropūs mūsų senjorai bei kokių rezultatų jie gali pasiekti. Jie tikrai verti tapti pavyzdžiu tiek savo bendraamžiams, tiek ir jaunesniems savo aplinkoms asmenims“, – tikina Geros savijautos centro personalas.

Projekto „Sveika gyvensena vyresniame amžiuje“ veiklos yra nemokamos.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

2 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.


Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Back to top button