Daugeliui mūsų tinkami bėgimo bateliai asocijuojasi kaip pagrindinis bėgiko įrankis, kuris padeda įveikti ilgiausius maratonus. Tačiau, ar kada nors pagalvojote, kad pasaulyje vis daugėja žmonių, propaguojančių bėgimą basomis. Vienas jų – vilnietis Elvinas Statkunas, kuris susidomėjo bėgimu basomis tuomet, kai pajuto stipresnius kelių skausmus.

„Viskas prasidėjo nuo traumų, kai ruošiausi 2018 metų maratonui ir pradėjau jausti aštrų skausmą išorinėje kelio pusėje. Stengiausi iki starto saugoti kelį, nes maniau, kad kuo vėliau prasidės skausmas, tuo mažiau teks kentėti bėgimo metu iki finišo“, – pasakojo pašnekovas.

Deja, tačiau E. Statkunas bėgdamas 20 kilometrą pradėjo jausti nepakeliamą skausmą, tačiau nepasidavė ir tęsė maratoną bandydamas įveikti dalį atstumo šlubuodamas. Pašnekovas tikina, kad šio maratono metu nusiteikimas buvo toks, kad be jokių kompromisų jis privalo finišuoti, todėl sėkmingai įveikė visą bėgimo distanciją.

Siekis įveikti 100 kilometrų

„2019 metams mano tikslas buvo įveikti Ultra distanciją Lietuvos čempionate – 100 kilometrų atstumą. Skausmai ir bėdos su keliais nedingo, o pasikonsultavus su kinezaterapeutais buvo tikinama, jog turiu pakankamai dažną bėgiko sindromą, žinomą kaip Bėgiko kelis, medicinoje vadinamą Iliotibialinio trakto sindromu“, – tvirtino E. Statkunas.

Bėgikas kamuojamas šių skausmų negalėjo nubėgti daugiau nei 4 kilometrų, po kurių sunkiai galėdavo pareiti į namus, tačiau po 5 mėnesių jo laukė varžybos, kurioms jis negalėjo pradėti ruoštis. „Internete pamačiau įrašą, kuriame buvo pasakojama, kodėl mums nėra reikalingi bėgimo batai. Pagrindinis istorijos herojus buvo revoliucinės knygos „Gimę bėgti“ rašytojas Cristopher McDougall“, –  prisiminė pašnekovas.

Šiame vaizdo įraše E. Statkunas sužinojo gana rimtų argumentų bei priežasčių, kurios paskatino jį atsisakyti bėgimo batelių ir pradėti treniruotis su minimalistiniais batais, kurie sudaryti tik iš plono gumos sluoksnio, kuris prisitaiko prie pėdos formos ir ją apsaugo.

Pasiruošimas didžiausiam išbandymui

Pradėjęs analizuoti bėgimo basomis subtilybes vaikinas suprato, kad pagrindinis dalykas, ko jam labiausiai prireiks pasiruošimo metu yra didžiulis noras ir kantrybė. „Vienas anatomijos lektorius Ari-Pekka Lindberg minėjo, kad pasiruošti įveikti 10 kilometrų basomis, pėdą reikėtų ruošti maždaug vienerius metus. Kadangi neturėjau tokio ilgo laikotarpio, nes artėjo varžybos, o šį bėgimą propagavau tik 3 mėnesius teko pasitikėti savo kūnu ir bėgimui pasiruošti per daug trumpesnį laiką“, – prisiminė E. Statkunas.

Sulaukęs Lietuvos čempionato, kurio metu pašnekovas įveikė 100 kilometrų distanciją, neslėpė, kad maratono metu buvo ypatingai sunku ne tik dėl sunkaus fizinio krūvio, bet ir dėl didžiulio karščio. „Sugebėjau pagerinti maratono rezultatą, ovisą  distanciją įveikiau per 10:51:12 laiką. Tačiau viskas baigėsi blogiau tuomet, kai po keletos dienų patekau į ligoninę, naktį pajutęs labai stiprų skausmą pilve“, – pasakojo E. Statkunas.

Reabilitacijos laikotarpis

„Viskas buvo labai panašu į apendicitą. Po echoskopijos tyrimo gydytojai buvo šokiruoti, kuomet pamatė 4-5 cm padidėjusius inkstus. Tuomet man buvo diagnozuotas ūminis inkstų nepakankamumas, o po daugybės tyrimų buvau išvežtas į reanimaciją ir sekančią dieną prijungtas prie dializės aparato“, – sunkų laikotarpį prisiminė pašnekovas.

Vaikinas užsiminė, kad po šio laikotarpio reanimacijoje turėjo daugybę komplikacijų bei priepuolių, dėl kurių gydytojams teko gelbėti bėgiko gyvybę. Jis neneigia, kad pagrindinė sveikatos sutrikimų priežastis buvo tai, kad sportuodamas jau 20 metų, jis niekada nesidarė tyrimų, o pasak gydytojų, problemos inkstuose buvo gana ilgą laiką, todėl prireikė šiek tiek didesnio krūvio ir pašnekovui teko susidurti su rimtesnėmis problemomis.

„Prisidėjo ir blogas pasiruošimas, kadangi treniruočių metu negėriau didelio kiekio vandens ir nevalgiau – tuo metu neįžvelgiau to, kad reikia ruošti ne tik kūną, tačiau ir vidinius organus, tiksliau, skrandį. Taip pat maratono metu vietoje rekomenduojamos 10 litrų skysčio normos išgėriau tik 5 litrus“, – svarstė E. Statkunas.

Nors reabilitacija truks iki 12 mėnesių, E. Statkunas jau dabar treniruojasi ir renkasi nedidelius atstumus iki 5 kilometrų, tam, kad ruoštų savo kūną ir organizmą sekantiems bėgimams.

Daugybė nuomonių neslopina motyvacijos

Pašnekovas tikino, kad kasdien tenka susidurti su labai daug įvairiausių komentarų bei nepagrįstos kritikos, tačiau E. Statkunas savo didžiulio noro domėtis bėgimu basomis bei propaguoti šį sporto būdą neketina prarasti.

„Šiai dienai esu sukūręs Facebook erdvėje savo puslapį @Elvinakbarefootrunners. Artimiausiu metu ketinu organizuoti susitikimus universitetuose tiems, kam įdomi ši tema. Taip pat teko sulaukti ir susidomėjimo iš gydytojo Šiauliuose“, – dalinosi pašnekovas, teigdamas, jog bėgimas basomis gali padėti daugeliui žmonių atsikratyti skausmo ir traumų.

Visiems, kurie dar niekada nebandė bėgioti basomis, E. Statkunas pataria neskubėti, kadangi tai yra viena didžiausių ir pagrindinių klaidų. „Iš pradžių tai gali pasirodyti neįprasta, kadangi kojos nėra pernelyg įpratusios jausti grubių paviršių, tačiau pirmiausia galite pradėti vaikščioti basomis, palaipsniui didindami atstumą iki 100-200 metrų bėgimo“, – patarimais dalijosi E. Statkunas, paminėdamas, jog svarbiausia yra įsiklausyti savo kūno bei nebijoti bandyti.

Reklama: alfasteps.com

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

13 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist