Savaitgalyje vėl prisiminsime 1939 m. Lietuvai ir visai Europai pragaištingą bolševikinės Sovietų Sąjungos imperijos ir nacių valdomos Vokietijos sandorį, kuris į istoriją įrašytas Molotovo–Ribentropo pakto pavadinimu. Nors jame kaip užkulisiniai žaidėjai vienas kitą pergudrauti stengėsi Stalinas su Hitleriu. Prieš trisdešimt metų,1989 m. rugpjūčio 23 d., ta sukaktis milžinišku masiniu renginiu jau buvo paminėta visose trijose Baltijos šalyse, kurios 1939–1940 m. tapo bolševikų ir nacių sandėrio aukomis, buvo okupuotos ir aneksuotos. Tai buvo garsusis Baltijos kelias, kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostines Vilnių, Rygą ir Taliną jungusiose automagistralėse gyva grandine išsirikiavo apie 2 su puse milijono Baltijos šalių gyventojų. Taip buvo ne tik pasmerktas dviejų grobikiškų Antrojo pasaulinio karo sukėlėjų 1939 m. suokalbis, bet ir pareikštas visam pasauliui Baltijos šalių žmonių siekis atkurti 1940 m. prarastą valstybingumą.
Pirmą kartą istorinį 1989 m. Baltijos kelią Lietuvos bėgikai kartu su latviais ir estais savo bėgimu pagerbė 1991 metais. Šiemet tarptautinis estafetinis Baltijos kelio bėgimas vyks dvidešimt devintąjį kartą. Tad rugpjūčio 21 d., penktadienį, 10 val. iš Katedros aikštės Vilniuje 29 bėgikai pradės jau XXIX-ąjį tradicinį bėgimą, skirtą 1939 ir 1989 m. įvykiams prisiminti. Galima pasidžiaugti, kad šiemet, po ilgokos pertraukos, tarp bėgikų pagaliau nebus Estijos atstovas – Priit Valk. Šiemet tarp bėgimo entuziastų, išsiruošusių į daugiau kaip 600 km kelią, kartu su lietuviais dar bėgs ir 4 latviai. Tarp šiemetinio bėgimo dalyvių – įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų žmonės.
Tarp XXIX-ojo Baltijos kelio bėgimo dalyvių yra nemažai šito renginio veteranų. Bronius Povilas Saulis praleido tik vieną Baltijos kelio bėgimų. Bėgs jau dvidešimt aštuntąjį kartą. Pasvalietis Zenonui Balčiauskui tai bus 21-as Baltijos kelio bėgimas, latviui Arniui Vermels – 19-as,Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentui ir XXIX-ojobėgimo organizatoriui Vidmantui Dobrovolskui – irgi 19-as, latviui Janiui Marčinkui – 16–as, lietuviui Juozui Baliūnui – 13-as. Keli šiemetinio bėgimo iš Vilniaus į Rygą ir Taliną dalyviai turi jau dešimties ir daugiau tokių bėgimų patirtį. Tarp jų – ir ukmergiškis Juozas Songaila, ir Romas Jasinskas. Estafetinio bėgimo per Baltijos šalis veteranai dalinsis susitikimų su prie 1989 m. „Baltijos kelio“ esančių miestų ir gyvenviečių bei rajonų administracijos atstovais ir vietos gyventojais įspūdžiais.
Lietuvoje bėgikai tradiciškai bus laukiami greitkelyje prie Vilniaus rajono ribos, paskui – prie Širvintų rajono ribos. Bus pasitikti taip pat pribėgę Panevėžio rajoną ir Panevėžyje, prie Pasvalio rajono Pumpėnų gyvenvietėje. Penktadienio vakare Baltijos kelio bėgikai pasieks Pasvalį ir čia nakvos. Šeštadienį per Saločių miestelį ir pasienio užkardą trasoje bėgikai, kurių grupės keisis istorinėje 1989 m. Baltijos kelio trasoje, ir juos lydintis autobusas per Bauskę pasieks Rygą. Čia bėgikai, savotiški Lietuvos, Estijos ir Latvijos ambasadoriai, padės gėles prie Laisvės paminklo. Tai planuojama padaryti 14 valandą. Antroji nakvynė numatyta Latvijos pajūrio Salacgrivos miestelyje. Sekmadienį bėgikai ties Ainaži kirs Latvijos-Estijos sieną ir per Piarnu miestą pasieks Estijos sostinę Taliną. Istorinio bėgimo finišas rugpjūčio 23 d. vakare – prie Estijos parlamento.
Bėgikai šįkart neš ne tik savo šalių vėliavas. Išreikšdami solidarumą Baltarusijos žmonėms,neš ir šios kaimyninės valstybės vėliavą, o Taline sudalyvaus Baltarusijai skirtoje Solidarumo grandinėje.
Tarp Vilniaus Katedros aikštėje bėgikus 10 valandą išlydinčiųjų ir geros kloties jiems linkinčių žmonių bei politikų bus ir tradiciniu tapusio bėgimo renginio iniciatorius Romas Bernotas. Jis net 21 kartą vedė bėgikus iki Talino. Bėgimą laimins kunigas Ričardas Doveika.
