Naujienos

Siūloma pradėti diskusijas dėl galimo Vilniaus Didžiosios sinagogos atstatymo

Seimas, minėdamas Lietuvos žydų genocido atminimo dieną ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-ąsias metines, reikšdamas nuoširdžią pagarbą Holokausto aukoms, ketvirtadienį ketina priimti tam skirtą rezoliuciją. Jos projektą įregistravo Seimo narys Emanuelis Zingeris.

Seimui siūloma paraginti šalies savivaldybes įamžinti visas masinių žydų žudynių vietas, sutvarkyti senąsias žydų kapines, įrengti tinkamas nuorodas į jas ir informacinius stendus, „pašalinti paminklus asmenims, apie kuriuos yra pakankamai dokumentuotos medžiagos, kad jie asmeniškai dalyvavo vykdant Holokaustą (nepriklausant nuo jų nuopelnų ir veiklos priešinantis sovietinei okupacijai)“.

Seimas ketina pabrėžti, jog būtina tęsti per Holokaustą žuvusių žydų tapatybės paieškas, kad būtų galima žudynių vietas įamžinti aukų vardais ir pavardėmis.

 

Parlamentarai kviečia šalies savivaldybes Pasaulio Tautų teisuolių vardais pavadinti miestų gatves, skverus ir mokyklas.

Vilniaus miesto savivaldybei siūloma miesto viešąją erdvę pavadinti japonų diplomato, prieš 81 metus išdavinėjusio vadinamąsias Japonijos tranzitines vizas nuo karo negandų bėgusiems žydams ir taip išgelbėjusio daugiau kaip 6000 gyvybių, Čiunės Sugiharos vardu.

Vilniaus miesto savivaldybė raginama įgyvendinti Pasaulio tautų teisuolių pastangas įprasminantį memorialo projektą.

 

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui siūloma įsteigti Panerių memorialo priežiūros tarybą, kuri rūpintųsi nuolatinės ekspozicijos Holokausto tema įkūrimu.

Rezoliucijos projekte siūloma Kultūros ministerijai kartu su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejumi ir bendradarbiaujant su Lenkijos kultūros ministerija bei Lenkijos žydų istorijos muziejumi sukurti memorialinę ekspoziciją Štuthofo koncentracijos stovyklos muziejui, skirtą nacių deportuotų ir nužudytų Kauno žydų geto ir jo apylinkių žydų atminimui.

Kultūros ministerijai taip pat siūloma kartu su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejumi ir bendradarbiaujant su Estijos kultūros ministerija bei Talino žydų muziejumi sukurti memorialinę ekspoziciją Kloogo koncentracijos stovyklos muziejui, skirtą nacių deportuotų ir nužudytų Vilniaus žydų geto ir jo apylinkių žydų atminimui.

 

Seimas ketina kreiptis į Lietuvos gyventojus su prašymu siųsti archyvinių nuotraukų, susijusių su kaimynystėje gyvenusiais žydais, kopijas Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui, kuris galėtų parengti nuolatinę ekspoziciją apie Lietuvos žydų gyvenimo istoriją.

Vidaus reikalų ministerijos prašoma apsvarstyti galimybę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę visiems asmenims ir jų palikuoniams, turėjusiems Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d..

Rezoliucijos projekte taip pat kalbama apie ugdymo programos turinį.

 

Seimas,  (…..) „prieštarauja antisovietinio pasipriešinimo dalyvių, kurie kolaboravo su nacių okupaciniu režimu ir netgi dalyvavo bendrapiliečių žydų genocide, įtraukimui į ugdymo programas; įpareigoja Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją peržiūrėti ugdymo programų turinį išplečiant žydų kultūros ir Holokausto istorijos mokymą“.

Seimas ketina paraginti per pedagogų seminarus, vizitus į „Yad Vashem“ Holokausto memorialinį muziejų Jeruzalėje bei kitas programas siekti vieningesnio istorijos supratimo tarp lietuvių ir žydų, tiek Lietuvos žydų indėlio į Lietuvos paveldą prasme, tiek suvokiant nacių ir jų vietinių kolaborantų vykdyto Holokausto mastą Lietuvoje.

Rezoliucijos projekto autorius kviečia Lietuvos istorijos institutą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą ir istorikų bendruomenę dėti pastangas atverti visuomenei nežinomus Lietuvos žydų gyvenimo istorijos puslapius.

 

„Veiksmingos antisemitizmo prevencijos ir kovos su juo priemonės yra aktyvesnė švietimo ir informuotumo apie Holokaustą didinimo veikla, žydų bendruomenių ir susibūrimo vietų saugumo užtikrinimas bei reguliari neapykantos nusikaltimų prieš žydus stebėsena“, – sakoma dokumento projekte.

Seimui siūloma įpareigoti Vyriausybę įgyvendinti 1998 metais pasirašytus Vašingtono principus dėl nacių konfiskuotų meno vertybių ir parengti įstatymo dėl nacių pagrobtų meno kūrinių restitucijos projektą, taip pat sukurti privačios nuosavybės restitucijos ir (arba) kompensavimo mechanizmą tiems asmenims, kurie, nepaisant savo pilietybės, galėjo įrodyti ar susigrąžinti turėtą Lietuvos pilietybę tik po 2001 metų arba tiems, kurie taip ir neatgavo savo pilietybės.

Seimas ketina paraginti Vyriausybę tarptautinėje bendruomenėje kelti klausimą dėl iš Lietuvos pagrobtų šimtmečiais kurtų judaikos vertybių grąžinimo į Lietuvą.

Lietuvos prokuratūros planuojama paprašyti pradėti tarptautinį tyrimą dėl Žydų liaudies banko konfiskavimo.

Rezoliucijos projekte kalbama apie sėkmingai vykstančius Vilniaus Didžiosios sinagogos (Vokiečių g. 13A, Vilnius) komplekso archeologinius tyrinėjimus, kurių metu aptikta Bima – svarbi centrinė sinagogos dalis, nuo kurios yra skaitoma Tora, vedamos pamaldos.

„Buvusi Vilniaus Didžioji sinagoga, kuri buvo viena didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje, yra svarbi kultūros paveldo vertybė, garsėjusi kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą“, – sakoma dokumento projekte.

Šiuo dokumentu Vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos ir užsienio žydų bendruomenės kviečiamos pradėti diskusijas ne tik dėl tinkamo Vilniaus Didžiosios sinagogos įpaveldinimo, bet ir dėl galimo jos atstatymo.

Rezoliucijos projekte prašoma Vyriausybės didinti finansavimą Paveldotvarkos programai, kas leistų daugiau lėšų skirti Lietuvos žydų paveldo sutvarkymui.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
28 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
5 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Omcius
Omcius
23 dienas (-ų)

Tik ne uz mokesciu moketoju pinigus. Jei pati zydu bendruomene nori tegul atstatineja privaciom lesom, nes sitas objektas liecia TIK 1 religine bendruomene kuri ir naudotusi ta sinagoga, kas yra nesazinnga kitu pilieciu atzvilgiu. Yra nacionalinis stadionas, yra tautos namai kuriuos reik uzbaigti statyti + tikrai yra kitu projektu kurie paliestu kiekviena vilnieti, kiekviena bendruomene, o ne isskirtinai 1 grupe zmoniu. Jei as moku mokescius manau turiu teise pasirinkti kur mano lesos butu panaudojamos.

Robert
Robert
20 dienas (-ų)
Atsakinėti į  Omcius

kalbi apie sazine, kai buvo tokie 1941ieji.

Vyris
Vyris
24 dienas (-ų)

Jei gerai pamenu, toj vietoj, kur buvo sinagoga, dabar stovi mokykla. Tai ją griauti? Tam, kad būtų pastatas, kuriame niekas nesimels, nes tiesiog po Holokausto nėra tiek žydų? Be to, už maždaug 5 minučių kelio pėsčiom yra veikianti sinagoga.

Taip pat su Sugihara. Kam tas siūlymas pavadinti Vilniaus viešąją erdvę jo pavarde, jei tokia erdvė yra, jo sakurų parkelis prie Neries, ir ji gerai žinoma ir mėgstama vilniečių?

linas
linas
25 dienas (-ų)

jei atvirai nesuprantu kam to reikia. Pirmiausia visus žydus išžudėm, tai kam dabar vaidinti, kad jei jusm labai rūpi? juk pusė vilniaus senamiesčio butų yra žydų, tai ką? atstatinėsite sinagogą kurioje nebus kam melstis? jei jau rūpi žydų atminimas, tai atidenkite pamatus, paruoškite lauko ekpoziciją, pamatus denkite stiklu ir bus muziejus po atviru dangumi. O už tuos pinigus kuriuos norite pataškyti pastatykite normalų antrojo pasaulinio karo muziejų ir žydų istoriją pristatykite jame. Dabar daro kažkokią pakazucha, nors nei jusm jei rūpi nei kas. Jei rūpėtų seniai būtų įmžintas jų atminimas tinkamai.

Tomas
Tomas
25 dienas (-ų)

būtų įspūdinga

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button