Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas Vilniaus miesto mero rinkimuose Valdas Benkunskas penktadienį pristatė transporto politikos programą. Programoje pagrindinis dėmesys skirtas apleistoms gatvėms ir pėsčiųjų takams, viešojo transporto sistemos pertvarkai ir alternatyvių judumo priemonių įgyvendinimui. 

Atnaujins šimtus kilometrų gatvių 

Pasak V. Benkunsko, pirmiausia bus imtasi prioritetų, pagal kuriuos skiriamas finansavimas infrastruktūros atnaujinimui, perdėliojimo. Brangūs projektai, kuriais gatvėse įgyvendinami radikalūs pokyčiai, bus sustabdyti, o ištekliai nukreipti į kritinės būklės gatves. Iki 2027 m. kokybiškai, tačiau specialiai nemažinant gatvių pločio, bus sutvarkyta ne mažiau nei 95% visų asfaltuotų Vilniaus gatvių. 

Be to, mieste bus įrengta 5800 naujų automobilių stovėjimo vietų daugiaaukštėse aikštelėse, daugiabučių kiemuose bei D kategorijos gatvėse. Daugiaaukščių aikštelių įrengimą numatyta pradėti nuo miegamųjų rajonų. Kiemuose planuojama pasitelkti vejos korius ir įrengti 64 jais grįstas aikšteles ten, kur automobilius gyventojai palieka neleistinai, neturėdami, kur juos parkuoti. 

„Puikiai suprantame, kad miestas šiuo metu nėra 100 proc. patogus judėjimui be automobilio, ne visos švietimo, sveikatos įstaigos ir kita svarbi infrastruktūra pasiekiamos ranka, todėl sieksime, kad vairuotojai neliktų užribiuose. Tačiau ilguoju periodu, mūsų fokusas turi būti kelionės alternatyviu transportu. Tad investuosime ir į viešąjį transportą, ir į pėsčiųjų bei dviračių takus, bendradarbiausime su verslu, kuris siūlo dalinimosi bei pavėžėjimo paslaugas“, – teigia kandidatas į Vilniaus mero postą. 

Žalias viešasis transportas 

Vilniaus autobusų ir troleibusų parką iki 2027-ųjų planuojama atnaujinti maksimaliai, kad viešasis transportas sostinėje nepaliktų CO2 pėdsako. Į miesto gatves per ateinančią kadenciją išriedės 159 autonominės ridos troleibusai, o dyzelinius ir dujinius autobusus keis elektra ir vandeniliu varomas transportas.   

Per ateinančius ketverius metus numatyta maksimaliai išnaudoti greituosius autobusus, judančius A juostomis. Šių maršrutų skaičius bus išplėstas iki 8, taip padengiant pietinę miesto dalį, o kitose Vilniaus dalyse praplėsti jų maršrutai, apimant pagrindinius Vilniaus įvažiavimus ir naujai besiplečiančius rajonus.  

„Aš manau, kad tie laikai, kai kandidatai žadėdavo per ketverius metus įgyvendinti multimilijardinius projektus, tokius kaip metro įrengimas, yra praėję. Be abejo, tokių idėjų girdime iš A. Zuoko pusės, tačiau tai jau nieko nebestebina – tai yra avantiūristiškas braižas, neturintis nieko bendro su realybe. Turime aiškius skaičiavimus, kurie rodo, kad gyventojų kiekiu Vilnius kol kas yra per mažas bėginei transporto priemonei, o miestas dar neišnaudojo autobusų ir troleibusų potencialo“, – pažymi V. Benkunskas. 

Vietoje to, siūloma maksimaliai išnaudoti vietinį susisiekimą geležinkeliu – ne tik integruoti esamus maršrutus su miesto viešojo transporto tvarkaraščiais ir bilietais, bet ir pasiūlyti naujus maršrutus iš stoties į Naująją Vilnią, Pavilnį, Trakų Vokę, Salininkus ir Panerius, taip pat iš Vilniaus rajono į miesto centrą. 

Dviračiai – integrali dalis 

„Dviračiai populiarūs ne tik plokščiuose miestuose kaip Amsterdamas ar Kopenhaga, bet ir kalvotose teritorijose – Lisabonoje, Ciuriche, Liuksemburge, Briuselyje. Daugeliu atvejų dviračiai nėra pakankamai išnaudojami ne dėl reljefo ar atšiauresnio klimato, bet dėl nepakankamos infrastruktūros ir pavojingų sąlygų“, – aiškina V. Benkunskas. 

Vilniuje per šią kadenciją įrengta 42,3 km naujų dviračių takų. O gerėjant sąlygoms, pastebėtas ir infrastruktūra besinaudojančių gyventojų skaičiaus augimas – 2020 m. Vilniuje užfiksuota 63 proc. daugiau dviratininkų nei 2019 m. 

TS-LKD transporto politikos programoje dviračių eismo pagrindas – magistraliniai dviračių takai, suteikiantys patogų ir tiesioginį susisiekimą tarp miesto rajonų. Šiuo metu dviračių takai statomi šalia gatvių arba mažinant šaligatvius. Kaip alternatyva tokiam planavimui siūloma dviračių takus projektuoti pagal kelionės tikslą, o reljefo klausimą spręsti pasiūlant nemokamą dviratininkų pavėžėjimą autobusais ir troleibusais į Tauro, Narbuto ir Šeškinės kalnus. 

Patogesniam pėsčiųjų judėjimui mieste bus atnaujinti 300 km esamų pėsčiųjų takų ir įrengti 250 km naujų, atkreipiant dėmesį į nuvažiavimus nuo šaligatvių ir minimizuojant judėjimui trukdančių stulpų skaičių, o susikirtimuose su dviračių takais – įrengiant pėsčiųjų perėjas. 

Siekiant darnesnio eismo tarp pėsčiųjų ir paspirtukininkų, numatyta įvesti elektrinių paspirtukų ženklinimą ir numerių registravimo sistemą, įrengti paženklintas elektrinių paspirtukų parkavimo vietas bei numatyti nuobaudas paspirtukų dalinimosi paslaugos teikėjams arba paspirtukų savininkams už nekorektiškai paliktas transporto priemones.  

„Mūsų tikslas – atrasti balansą tarp skirtingų judumo rūšių. Esu įsitikinęs, kad mums pavyko atliepti šią nuostatą ir kiekvienas vilnietis programoje ras kažką savo. Kartu tai yra paspirtis judėti į priekį, o ne žvalgytis atgal“, – sakė V. Benkunskas. 

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

35 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Kitas pranešimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Kaip vertinate šių metų Vilniaus Kalėdų eglę?

Welcome Back!

Login to your account below

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.