Pagrindiniai kandidatai į sostinės merus iniciatyvos, siekiančios didinti visuomenės ekologinį sąmoningumą ir aplinkosauginį raštingumą, „Tvari Lietuva“ organizuotoje diskusijoje vardijo, kaip spręstų miesto atliekų tvarkymo problemas, jei laimėtų rinkimus. Politikai sakė, kad tobulintų atliekų surinkimo ir rūšiavimo infrastruktūrą, diegtų maistinių atliekų kompostavimo sistemą, šia tema šviestų visuomenę.
Vilniuje gyventojai skundžiasi rūšiavimo konteinerių trūkumu. Taip pat kol kas sostinėje nėra maisto kompostavimo sistemos, nors mažesni miestai, pavyzdžiui, Alytus tokią sistemą jau turi, o nuo 2024 m. biologinės atliekos visoje Lietuvoje turės būti atskiriamos susidarymo vietoje ir renkamos atskirai. Be to, neseniai publikuotas žurnalistų tyrimas į viešumą iškėlė sąvartynų, kuriuose nelegaliai deginamos atliekos, problemą.
ELTA primena, kad „Tvari Lietuva“ po atlikto tyrimo, kuriame analizuota, kiek dėmesio tvarumui savo programose skiria pagrindiniai kandidatai į sostinės merus, surengė diskusiją. Jos metu politikų klausta, kaip jie spręstų opiausius miesto tvarumo iššūkius, tarp jų ir atliekų tvarkymo problemą, jei laimėtų rinkimus.
Viešai skelbtos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos rodo, jog pagrindiniai pretendentai užimti Vilniaus miesto mero postą yra Artūras Zuokas, Mykolas Majauskas, Valdas Benkunskas ir Tomas Vytautas Raskevičius. Jie turi didesnį nei 10 proc. vilniečių palaikymą. Tad šių politikų programos tvarumo požiūriu ir buvo pasirinktos analizuoti minėtame „Tvari Lietuva“ tyrime, jų pozicijos tvarumo klausimais teirautasi ir vykusioje diskusijoje.
V. Benkunskas: miestas investuoja į infrastruktūros plėtrą
Politikas diskusijoje teigė, kad šiandien jau yra paskelbti nugalėtojai, kurie iš esmės tvarkys pakuočių atliekas.
„Iš Europos Sąjungos (ES) pinigų turime sutvarkytas pusiau požemines ar požemines aikšteles, tie patys vežėjai sutvarkys ir prižiūrės pakuočių atliekų kiekius. Tada savivaldybė turės svertus nubausti, jeigu atliekos nebus laiku išvežtos, ar pasakyti nuplauti konteinerius, jeigu jie bus apipaišyti vandalų ir pan. Šiuo atveju savivaldybė turės svertus reguliuoti visą sistemą. Tai užtikrins, kad pati sistemos vizualinė pusė atrodytų daug geriau ir skatins žmones rūšiuoti“, – sakė politikas.
Anot jo, antras dalykas, į kurį investuoja miestas, yra infrastruktūros plėtimas.
„Iki šiol pačios pakuočių organizacijos turėjo aprūpinti tiek miestą, tiek individualius gyventojus rūšiavimo konteineriais. Girdėdavome skundus, ypač iš seniūnijų, individualių namų, kad gauti pakuočių konteinerių rūšiavimui ir užtikrinti, jog jie būtų aptarnauti, tarkime, kas tris ar dvi savaites buvo praktiškai neįmanoma.
Dabar savivaldybė, pasirašydama sutartis su konkrečiomis įmonėmis, jau turės svertus, kad kiekvienas, norintis gauti individualų konteinerį, jį galėtų gauti ir būti aptarnaujamas nustatytu laiku“, – atkreipė dėmesį diskusijos dalyvis.
Jis pabrėžė, kad iš ES pinigų šiandien jau yra pabaigtos 900 aikštelių Vilniaus seniūnijose, daugiabučių kiemų teritorijose.
„Planas yra 1400 aikštelių. Tai leistų turėti pakankamą infrastruktūrą mūsų daugiabučių namams ir, aišku, plėsti individualius aptarnavimo konteinerius“, – teigė politikas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad jau pabaigtose aikštelėse yra įrengtos atskiros sekcijos, skirtos maisto atliekoms. Kol kas jos yra uždarytos, nenaudojamos, tačiau anot V. Benkunsko, jau artimiausiomis savaitėmis savivaldybė paskelbs konkursą ir Aplinkos ministerijos reikalavimas nuo 2024 m. pradėti tvarkyti maisto atliekas bus įgyvendintas.
M. Majauskas: ugdyti ir auklėti žmones yra labai svarbu
Politikas diskusijoje sakė, kad ugdyti ir auklėti žmones atliekų tvarkymo klausimu yra labai svarbu.
„Aš pradėčiau nuo visuomenės švietimo – ne tik kaip ir kokias atliekas rūšiuoti, bet ir kodėl apskritai reikia tai daryti, kokia yra žala aplinkai, jeigu to nedarome, ir kokią įtaką tai gali turėti mūsų ekonomikos ir visuomenės tvarumui“, – sakė jis.
Anot politiko, paaiškinus gyventojams, kaip turėtų elgtis sąmoningi žmonės, svarbu sudaryti sąlygas jiems taip elgtis.
„Iki šios dienos dar nėra pakankamai išplėstas rūšiavimo konteinerių tinklas (…), ne visur yra tvarkinga aplinka. Mano supratimu, turime jiems sudaryti tokias galimybes“, – akcentavo jis.
Jis taip pat pabrėžė, kad prioriteto tvarka turi būti įgyvendintas ir maisto atliekų rūšiavimas.
T. V. Raskevičius: maisto atliekų rūšiavimas turi būti prioritetas
Politikas pirmiausia akcentavo, kad turime suprasti, jog egzistuoja atskiros atliekų kategorijos: mišrios atliekos ir antrinės rūšiuojamos atliekos. Anot jo, labai svarbu kalbėti ir apie maisto atliekų rūšiavimą. Pasak T. V. Raskevičiaus, tai yra „užleista“ sritis, tačiau ji turi tapti prioritetu, įrengiant maisto rūšiavimo talpas.
„Tai yra labai svarbu ir ekologiniu požiūriu, nes maisto atliekomis yra užteršiamos mišrios atliekos, todėl mažėja jų perdirbamumas, – teigė jis ir pabrėžė, – siekiant tvaraus, ekologinio požiūrio, atliekas būtina atskirti ir rūšiuoti.“
Be to, anot politiko, kalbant apie atliekų rūšiavimą, reikia suprasti, kad tik neseniai Seime buvo priimtas įstatymas, suteikęs savivaldybei diskreciją sudaryti sutartis su atliekų išvežėjais, reguliuoti jų darbo grafikus ir tokiu būdų organizuoti patį procesą. Prieš tai, pasak diskusijos dalyvio, tai buvo pakuočių tvarkymo organizacijų prerogatyva.
„Tai buvo du atskiri tarpusavyje nesusiję aspektai, kuriuos savivaldybė ne iki galo kontroliavo“, – sakė jis.
T. V. Raskevičius taip pat pabrėžė, kad būtina plėsti rūšiavimo konteinerių tinklą ir didinti Vilniaus miesto gyventojų sąmoningumą informacinėmis kampanijomis aiškiai nurodant, kas į kokį konteinerį turi būti metama.
A. Zuoko atstovė kritikavo valdančiąją koaliciją
Kandidatas į merus A. Zuokas diskusijoje dalyvauti negalėjo, tad vietoj jo tvarumo tema kalbėjo politiko atstovė dr. LedaŽilinskienė. Ji, paklausta, kaip išspręsti rūšiavimo konteinerių trūkumą Vilniuje, kritikavo valdančiąją koaliciją.
„Aš manau, kad tai turbūt yra vienas iš neišpildytų valdančiosios koalicijos pažadų, nes buvo žadama suteikti galimybes ir sudaryti sąlygas rūšiuoti. Tačiau nors laikas eina, sistema į priekį nejuda. Be to, mes turėtumėme suprasti, kad atliekų tvarkymas yra gana brangi veikla, infrastruktūros įrengimas yra brangus. Šiuo atveju, kad galėtumėme ateityje mažiau mokėti už atliekas, mums reikia labai gerai išrūšiuoti visus atliekų srautus.
Tarkime, maisto atliekos. Pagal Valstybinį atliekų tvarkymo planą tai turėjo būti padaryta iki 2019 metų. Vienintelis Lietuvoje Alytus tai įgyvendino. Atsipalaidavimas šioje srityje stebina. Tarkime, biologiškai skaidžios atliekos sudaro apie pusę komunalinių atliekų srauto. Tai yra tikrai dideli kiekiai, atskyrus mišrių komunalinių atliekų srautą, galėtume pasiekti daug geresnių rezultatų ir gyventojams sumažinti sąskaitas“, – sakė ji.
Anot A. Zuoko atstovės, taip pat didelė problema – statybinių atliekų tvarkymas.
„Matome, kad šios iškeltos temos sukėlė didelį rezonansą. Tik apmaudu, kad jas iškelia žurnalistai ar visuomenininkai, tačiau ne pati valdžia“. – teigė L. Žilinskienė.
Diskusija – po „Tvari Lietuva“ atlikto tyrimo
ELTA primena, kad Lietuvoje artėjant merų rinkimams „Tvari Lietuva“ atliko tyrimą – aiškinosi, kiek dėmesio tvarumui savo rinkimų programose skiria pagrindiniai kandidatai į Vilniaus miesto merus. Nors tvarumo klausimai yra vieni iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) darbotvarkėje, o sostinės tikslai šioje srityje – išties ambicingi, pagrindinių pretendentų užimti sostinės mero postą programose – jiems dėmesio skirta itin mažai.
„Tvari Lietuva“ kalbinti specialistai kandidatų programose žadamas patogesnes sąlygas automobilių vairuotojams (gatvių siaurinimo projektų stabdymą, daugiau automobilių stovėjimo vietų), grįžimą prie pievų šienavimo vadina duokle žmonių kasdieniam patogumui ir pataikavimu ekologiškai neišprususiam rinkėjui.
Dar daugiau, specialistai sako, kad tvarumas šiems kandidatams į Vilniaus miesto merus tikrai nėra prioritetas, o jų pažadai tik „pakišos“ miestiečių įgeidžiams, nekuriant tikrai tvaraus miesto vizijos.
Justė Ancevičiūtė (ELTA)
