Patogus susisiekimas su miesto centru ir išvystyta infrastruktūra logistikos, gamybos ir prekybos bendroves skatina kurtis sostinės Savanorių prospekte. Anot nekilnojamojo turto rinkos ekspertų, ateityje šis sostinės rajonas turėtų pritraukti ir dar daugiau verslininkų.
Industrinėje Savanorių prospekto dalyje, tarp Žemųjų Panerių ir Vilkpėdės, biurams vietą rado įvairia veikla užsiimančios bendrovės – nuo transporto paslaugų iki polietileno atliekų perdirbėjų ir plastiko produkcijos gamintojų.
Dvylika metų Savanorių prospekte patalpas nuomojančios nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ri Invest“ vadovas Ričardas Kasparavičius vienu didžiausių Savanorių prospekto pranašumų įvardina išvystytą transporto infrastruktūrą.
„Savanorių prospekte yra istoriškai susiformavusi ašis, ši vieta yra susisiekimo arterija: kryptis link Kauno, šalia yra aplinkkelis, kuris eina oro uosto link, taip pat galima greitai papulti į vakarinį aplinkkelį. Tokių gatvių, kurios turėtų po tris juostas į abi puses, kaip Savanorių prospekte, Lietuvoje apskritai yra nedaug“, – pastebi verslininkas.
„Ri Invest“ priklausančiame pastate Savanorių prospekte patalpas nuomojasi prekybos santechnikos įranga bendrovė, logistikos ir statybinių medžiagų prekybos įmonės. Pasak R. Kasparavičiaus, vienu pagrindinių teritorijos privalumų nuomininkai įvardina patogų susisiekimą su miesto centru, kurį automobiliu galima pasiekti vos per 7 minutes. Jo įsitikinimu, ateityje Savanorių prospekto plėtra nesustos, jame patogu kurtis ir tarptautinėms industrinėms bendrovėms.
Daugėja prekybininkų
Nekilnojamojo turto konsultacijų įmonės „Solid Real Advisors“ partneris, investicinių projektų vadovas Mantas Miseliūnas pastebi, kad gamybos bendrovių pamėgtas Savanorių prospektas vis dažniau traukia ir prekybininkus. Šiuo metu teritorijoje kuriasi daugiausia specializuotos statybinių prekių parduotuvės.
„Artimiausiu metu Savanorių prospekte turėtų padaugėti su specializuota prekyba susijusių patalpų. Šioje miesto vietoje vargu ar galima tikėtis drabužių prekybos ar laisvalaikio centrų, bet specializuotų prekių parduotuvėms, pavyzdžiui, statybinių medžiagų, Savanorių prospekto teritorija puikiai tinka“, – sako M. Miseliūnas.
Specialisto teigimu, šioje Pietinėje Vilniaus dalyje noriai kuriasi ir logistikos įmonės – pernai du 13 tūkst. kv. m ploto sandėlius Sausupio gatvėje atidariusi bendrovė „Transimeksa“ juos sėkmingai išnuomavo. Vis dėlto dėl mažos pasiūlos ne visoms bendrovėms pavyksta rasti biurams, gamybai ar sandėliavimui tinkamą didesnę teritoriją.
„Savanorių prospekte yra nedidelių pavienių patalpų, bet tokių, kuriose įmonės galėtų turėti atskirą pastatą ar savo teritoriją, pasirinkimas nedidelis. O pramonės įmonių, kurioms reikia plėstis, yra nemažai“, – kalba M. Miseliūnas.
„Solid Real Advisors“ industrinėje Savanorių prospekto teritorijoje šiuo metu rūpinasi pirkėjų paieška apie 12 tūkst. kv m ploto administracinės ir sandėlių bei gamybos paskirties patalpoms. Šiose patalpose ilgą laiką veikė užsukamųjų metalinių dangtelių gamybos įmonė „Elmoris“. Vykdant plėtrą, įmonei nebeužtenka esamų patalpų. Tačiau naujos patalpos planuojamos toje pačioje miesto dalyje, su Savanorių prospektu besikertančioje Titnago gatvėje.
Pasak M. Miseliūno, tokio tipo patalpomis daugiausia domisi nuo miesto centro nenorinčios nutolti ir patogios infrastruktūros už priimtiną kainą ieškančios bendrovės.
Vertindamas tolesnes prospekto perspektyvas nekilnojamojo turto konsultantas teigia, kad ši teritorija pamažu transformuosis, tačiau ir toliau išliks gamybininkų traukos centru: „Šiuo metu Savanorių prospekto teritorijoje esantys pastatai per dideli, kad artimiausiu metu juos būtų planuojama nugriauti, nes tai labai išaugintų sklypų kainą. Todėl jie bus aktyviai transformuojami – esami pastatai tinkami pertvarkyti į prekybines patalpas, pritaikyti naujoms gamybinėms patalpoms“.
Taps konversine teritorija
Urbanistas, Kauno technologijos universiteto docentas ir mažosios bendrijos MMAP direktorius Martynas Marozas pastebi, kad gamyba pramonės teritorijose aplink Savanorių prospektą nesukelia diskomforto miesto gyventojams.
„Istoriškai pramonės teritorijos buvo planuojamos priešingoje miesto pusėje, nei vyraujantys vėjai, o tai reiškia, kad kvapai ar tarša keliauja nuo miesto. Žvelgiant iš pasiekiamumo pusės, Savanorių prospektas yra transporto arterija su inžinerine ir susisiekimo infrastruktūra, net geležinkeliu“, – kalba jis.
M. Marozas prisimena, kad didelė dalis dabar Savanorių prospekte veikiančių įmonių savo veiklai pritaikė sovietmečiu rajone veikusių baldų, medžiagų ar kitų gamybos įmonių patalpas ir jomis sėkmingai naudojasi.
Po sovietmečio bendrajame plane numatyta galimybė rajone kurtis ir prekybos bendrovėms, o tai paskatino jų plėtrą. Urbanisto teigimu, dabar pagal bendrąjį planą Savanorių prospektą numatoma paversti konversine teritorija.
„Žvelgiant į ateitį, tik laiko klausimas, kada Savanorių prospektas taps didžiausia miesto konversine teritorija. Analizuojant šiandieninius miesto plėtros planus atrodo, kad prospektas yra nebloga investicija į ateitį. Įmonės, kurios Savanorių prospekte įsikurs šiandien, vėliau galės lengvai vystyti biurus, komercines, laisvalaikio, ar pusiau gyvenamas zonas“, – pažymi M. Marozas.
