Naujienos

Rašytojai prašo poetei J. Vaičiūnaitei įrengti paminklinį suoliuką S. Moniuškos skvere

Lietuvos rašytojų sąjunga prašo įamžinti vilnietės poetės Juditos Vaičiūnaitės atminimą įrengiant „kalbantį“ suolelį Stanislovo Moniuškos skvere.

Šiame senamiesčio skvere jau yra poetei skirta Henriko Orakausko skulptūra-skėtis. Lietuvos rašytojų sąjunga siūlo skvero pakraštį, neliečiant medžių, sutvarkyti, kad būtų patogiau prieiti prie namo Benediktinų gatvėje, kur ir kabo skulptūra.

Dėl deramo poetės įamžinimo į sąjungą kreipėsi prieš beveik du dešimtmečius mirusios J. Vaičiūnaitės artimieji. 

 

Siūloma, kad prisėdus ant suoliuko, būtų galima išgirsti pačios poetės balsą arba pasiklausyti, kaip „kalbantis“ suolelis aktorių, kolegų rašytojų balsais pasakoja apie save bei apie tuos laikus, kai gyveno ir kūrė J. Vaičiūnaitė.

„Manome, kad taip būtų labai gražiai ir prasmingai pratęstas kalbančių skulptūrų projektas ir kartu deramai įamžintas J. Vaičiūnaitės atminimas“, – sakoma rašytojų laiške Vilniaus savivaldybei.

Sostinės savivaldybės atstovai sako siūlymo dar nespėję įvertinti, tačiau tai padarys artimiausiu metu.

 

Viena iškiliausių XX amžiaus antrosios pusės poečių J. Vaičiūnaitė ilgus metus gyveno Vilniaus senamiestyje, jos poezijoje nuolat permąstoma įvairiatautė Vilniaus istorija, ypač jai skaudus netoli jos namų buvusio geto likimas.

Nacionalinės premijos laureatas poetas Marcelijus Martinaitis yra rašęs, kad „tiek renesansinis pačios Juditos Vaičiūnaitės paveikslas, tiek jos poezija yra tapę Vilniaus kultūrinės istorijos dalimi“. Rašytojų sąjungos atstovai įsitikinę, kad ne tik poetės kūryba, bet ir ją primenantys „regimieji ženklai“ turėtų pasakoti senamiesčio gyventojų istorijas.

J. Vaičiūnaitė 1978-aisiais yra tapusi svarbiausio poetų apdovanojimo – Poezijos pavasario laureatė 1978-aisiais, yra gavusi valstybinę premiją už rinktinę „Nemigos aitvaras“ (1986), Baltijos Asamblėjos premiją už poezijos rinktinę „Žemynos vainikai“ (1996), Vilniaus miesto literatūrinę (1996) ir Lietuvos rašytojų sąjungos (2000) premijas. 1997 metais poetė apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ketvirtojo laipsnio ordinu.

 

Autorius: Ignas Jačauskas

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
0 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Ula Vaiciunaite
Ula Vaiciunaite
3 metus

PRANEŠIMAS APIE MELAGINGĄ INFORMACIJĄ: 2019-08-05 Lietuvos Ryto straipsnyje “Rašytojai ir artimieji prašo pagerbti poetę Juditą Vaičiūnaitę – įrengti kalbantį suoliuką” pateiktos klaidingos ir dėlto melagingos informacijos – J. Vaičiūnaitės artimieji, visų pirma, Rašytojų Sąjungos nebuvo informuoti apie šios Sąjungos sumanymą įrengti kalbantį suoliuką. Visų antra, J. Vaičiūnaitės artimieji yra griežtai prieš tokio kalbančio suoliuko įrengimą. Tai yra grubus pažeidimas. J. Vaičiūnaitės artimieji iš tiesų kreipėsi į Savivaldybę bei Rašytojų Sąjungą dėl tinkamo J. Vaičiūnaitės įamžinimo, prašydami atkreipti dėmesį į apgailėtiną miesto paribiuose esančio šunkelio, kuriam suteiktas būtent “miesto poete” vadinamos J. Vaičiūnaitės vardas, bei prašymas, ant namo, kuriame ji gyveno,… Skaityti daugiau

Ula Vaiciunaite
Ula Vaiciunaite
3 metus
Atsakinėti į  Ula Vaiciunaite

Gerbiamas Ignai Jačiauskai, ar turite leidimą naudoti šią poetės nuotrauką? Nuotrauka yra pavogta ir panaudota be leidimo ir sutikimo.Prašau išimti.

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button