Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija pradeda tvarkyti dviejų piliakalnių nuošliaužas.
Direkcijos vadovas tikisi, kad nepaisant to, bus galima lankyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytą rezervatą.
Rezervato direktorius Ramojus Kraujelis sako, kad rangos konkurso sąlygos numatė, jog būtų sudarytos galimybės lankytojams patekti į piliakalnių teritoriją.
„Aišku, šiek tiek nepatogumų turistams kils, nes pagrindiniai takai bus naudojami statybinei technikai ir įrangai, tačiau bet kokiu atveju nebus taip, kad piliakalnių teritorija bus uždaryta“, – BNS teigė R. Kraujelis.
Anot jo, Kernavės piliakalnius Širvintų rajone kasmet aplanko per 100 tūkst. lankytojų.
„Realus skaičius lankytojų, kurie ateina ne muziejaus darbo valandomis, yra gerokai didesnis – mažiausiai 150 tūkst. per metus galėtume suskaičiuoti“, – sakė rezervato direktorius.
Jo teigimu, nuošliaužos piliakalniuose nėra unikalus, išskirtinis įvykis. Pavyzdžiui, šiemet tvarkomame Mindaugo soste per pastaruosius 30 metų buvo trys–keturios didesnės nuošliaužos.
„Nuošliaužos tikrai ne dėl didelių lankytojų srautų atsirado. Tiesiog sukrito kelios aplinkybės: šiemet atodrėkis įvyko per vieną savaitę, o buvo daug sniego ir nebuvo įšalo. Be to, visada sakome, kad piliakalniai yra ne tik gamtos, bet ir žmogaus rankų kūrinys – natūraliai gamtoje tokių stačių šlaitų nėra, tad esant kritinėms sąlygoms jie tiesiog neatlaiko. Taip ir nutiko“, – BNS teigė R. Kraujelis.
„Piliakalniai – gyvas organizmas. Jei juos natūraliai paliktume, tai šlaitai nebūtų tokie statūs, apželtų krūmais bei medžiais ir jokių problemų niekas nematytų, tačiau jeigu norime palaikyti tokį istorinį kraštovaizdį, ką žmogus padarė su piliakalniu – tai ta nuolatinė priežiūra yra būtina“, – pridūrė jis.
Direkcija rugsėjo pradžioje su bendrove „Rekreacinė statyba“ pasirašė 587 tūkst. eurų vertės sutartį dėl piliakalnių tvarkymo, tačiau šiemet rezervatas tam iš valstybės gavo tik apie 360 tūkst. eurų.
„Iš tų šiemet skirtų lėšų visko tikrai nepasidarysime, tačiau norime atlikti svarbiausius darbus: jau pasidarėme geologinius tyrimus, tikimės nukasti nuslinkusį gruntą, įrengti drenažą, sutvirtinti viršutinį sluoksnį ir idealiu atveju užpiltume augalinį sluoksnį bei paklotume velėną“, – aiškino Kernavės rezervato direktorius.
„Sutartis pasirašyta 12 mėnesių, todėl labai tikimės, kad kitąmet gausime tolesnį finansavimą ir tvarkymo darbus pratęsime“, – pridūrė jis.
BNS kovo pradžioje skelbė, kad pastebėtos nuošliaužos Mindaugo sosto piliakalnio vakariniame šlaite, taip pat būta deformacijų šiauriniame šio piliakalnio šlaite bei Lizdeikos kalne.
Kernavės archeologinė vietovė – Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas nuo 2004 metų yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kompleksą sudaro penki piliakalniai.
Autorius Remigijus Bielinskas
