Trakų senamiestis, kuris galėtų būti skirtas kultūriniams poreikiams, šiandien užkimštas automobiliais. Ežerų supamas turistinis miestelis karštą vasarą primena ištisinę automobilių stovėjimo aikštelę. Nei oro tarša, nei mašinų prigrūstos gatvelės istorinei zonai žavesio neprideda. Atvykę poilsiautojai bando privažiuoti kuo arčiau Trakų pilies, tuo sukurdami nepatogumų vietos gyventojams.
Trakų rajono savivaldybė siekia spręsti problemą, dalį Karaimų gatvės atiduodama pėstiesiems. Tai padėtų turistų dažniausiai lankomą miesto zoną atlaisvinti nuo automobilių, žmonės galėtų lengviau pastebėti joje esančius vertingus karaimų kultūros paveldo objektus. Jau parengta Karaimų gatvės humanizavimo galimybių studija buvo pristatyta vietos gyventojams bei savivaldybės tarybai.
„Transporto eismas nebus laisvai galimas nuo Trakų istorijos muziejaus ir Šv. Jono Nepomuko koplytstulpio iki pat apžvalgos aikštelės prie Trakų pilies. Numatyta šią Karaimų gatvės atkarpą skirti gyventojams bei miesto svečiams. Jau parengtas ir čia esančių strateginių vietų įveiklinimo projektas“, – sako Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Šatevičius.
Penkios strateginės zonos
„Istoriškai senamiesčiuose dažniausiai gatvės būdavo skirtos pėstiesiems, verslams, amatams. Tad norėjosi gatvę grąžinti pėstiesiems – gyventojams ir turistams, kad joje dominuotų ne automobiliai, o būtų gyva alėja“, – aiškina mažosios bendrijos „Bauland“ architektas Donatas Baltrušaitis.
Minėtą Karaimų gatvės atkarpą ketinama suskirstyti į penkias aktyvias zonas, dedikuojant jas skirtingoms veikloms – istorijai, paveldui, menui, kultūrai, komercijai.
Atkarpoje ties Istorijos muziejumi ir Šv. Jono Nepomuko koplytstulpiu siekiama sukurti istorijos ir paveldo zoną. Istoriškai Karaimų gatvėje būdavo daug veiksmo: anksčiau čia šurmuliuodavo visam miestui svarbi turgaus aikštė.
Karaimų ir Trakų gatvių sandūroje ties Trakų meno mokykla ketinama rengti koncertus, parodas bei kitus kultūrinius renginius. Šioje vietoje, kuri yra tarsi jungtis tarp dviejų ežerų, gatvę turėtų papuošti žaismingi penklinės motyvai.
„Traukos centru turėtų tapti ir meno mokyklos vidinis kiemelis, kuriame jau dabar vyksta koncertai. Ateityje jame galbūt atsiras skulptūrų parkas ar meno kūrinių ekspozicijos. Tuo pačiu turėtų atsiverti erdvė nuo Trakų gatvės pusės“, – pabrėžia Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotoja, pavaduojanti merą Marija Puč.
Toliau judant link pilies, erdvė bus skirta karaimų kultūros ir istorijos pažinimui. Čia galima pasigrožėti išlikusiais karaimų maldos namais – Kenesa.
„Trakai kitąmet minės 700 metų sukaktį. Be to, 2022-ieji paskelbti Lietuvos karaimų metais, o Trakuose netgi nėra pažymėta, kur prasideda Karaimų gatvė. Tad ketinama įrengti informacinius stendus, kuriuose bus galima plačiau sužinoti apie Lietuvos karaimų istoriją ir ją menančius objektus“, – sako mero patarėja Evelina Kislych-Šochienė.
Ties į pilį vedančiu tiltu, kaip ir šiuo metu, veiks komercijai skirta zona. Joje įsikurs dar daugiau amatininkų ir prekybininkų. O apžvalgos aikštelėje priešais salos pilį numatyta pramogų ir kultūros renginių zona. Čia ketinama įrengti daugiau suoliukų.
Dėmesys infrastruktūrai ir apželdinimui
Pasak architekto D. Baltrušaičio, tai didžiulis žingsnis siekiant ne tik transporto eismą nukreipti kitomis gatvėmis, bet ir pritaikyti bendrą gatvės dalijimosi koncepciją. Diegiant mažosios architektūros elementus, sodinant daugiau medžių gerėja gyvenamoji aplinka. Tačiau neužtenka vien tik uždaryti eismą ir tikėtis, kad situacija visokeriopai pasikeis.
„Džiaugiuosi, kad Lietuva neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir renkasi progresyvius sprendimus, kaip miestų gatvės gali tarnauti žmonėms. Siekiama mažinti betoninių dangų, sodinti daugiau medžių bei kitokių augalų. Augalai Trakuose pirmiausia bus sodinami dideliuose vazonuose – norima įsitikinti, ar parinkta vieta jiems tinkama ir ar jie netrukdys žmonėms. Tik vėliau medžiai bus persodinami į savo nuolatinę vietą“, – pasakoja D. Baltrušaitis.
Karaimų gatvėje bus įrengta pėsčiųjų zona, pastatyti suoliukai, taip pat skiriamas didelis dėmesys šios gatvės apželdinimui. Tai pirmieji žingsniai siekiant, kad Karaimų gatvė susigrąžintų kažkada turėtą savo istorinį vaizdą.
Transportas ribojamas ne visiems
Uždarius Karaimų gatvės atkarpą, vietos gyventojams sunkumų neturėtų kilti, kadangi privažiavimas prie gyvenamųjų vietų išliks – tam bus išduoti specialūs leidimai. Prie verslo taškų galės privažiuoti ir komercinių įmonių atstovai ar kitų institucijų darbuotojai – tam bus įrengtos sustojimo salelės. Tad eismas Karaimų gatve nėra visiškai uždaromas – jis bus ribojamas.
Kiti gyventojai bei kurortinės teritorijos svečiai automobiliais turės važiuoti Trakų gatve. Jei reikės, bus atnaujintas ir ženklinimas. Keliautojų patogumui numatyta įrengti tris naujas viešojo transporto stoteles. Pasak D. Baltrušaičio, toks sprendimas siejasi su Trakų darnaus judumo planu.
Trakų rajono savivaldybė ketina įrengti ir naujų parkavimo aikštelių.
„Stengiamės, kad automobilius būtų galima palikti už Trakų istorinio centro ribos, o pačiame centre tikimės aktyvesnio pėsčiųjų judėjimo“, – akcentuoja savivaldybės administracijos direktorius A. Šatevičius.
Pokyčiai bus stebimi
Trakų rajono savivaldybės vadovas mini, kad apie pokyčius centrinėje gatvėje buvo galvojama jau seniai. Pasirengimo procesas vyko tikrai ilgą laiką: projektuotojai atliko tyrimus, parengė galimybių studiją.
Neretai, įgyvendinant savivaldybių projektus, iš pradžių kyla nepasitenkinimo banga. Sociologiniai tyrimai rodo, kad žmonėms įprasti prie pasikeitimų reikia maždaug trijų mėnesių.
„Tai eksperimentinis projektas ir reikia stebėti jo rezultatus. Pasaulinė praktika tvirtina, kad tinkamai įgyvendinti tokie projektai pasiteisina. Po pusmečio ar metų bus galima patyrinėti realius pokyčius – paskaičiuoti, kiek sumažėjo oro tarša, pasidomėti, kaip gatvė išnaudojama kultūrinėms veikloms. Tai įvertinus, bus galima daryti tolimesnius sprendimus koreguojant tai, ko galbūt nepavyks tinkamai įgyvendinti“, – sako D. Baltrušaitis.
Rėmėsi užsienio patirtimi
Pasak architekto, Trakai dėl savo išskirtinumo tikslių analogų tarp užsienio miestų neturi. Tačiau panašūs projektai vykdomi Belgijos miestuose Lomelyje ir Genke – juose taip pat transformuojamos daugiausiai kultūros paveldo objektų turinčios istorinės gatvės.
„Teko nemažai darbuotis istoriniuose miesteliuose tiek Belgijoje, tiek Olandijoje, tad atlikdami darbus vadovaujamės tarptautine praktika. Dirbdami kartu su Trakų rajono savivaldybės administracija, bandome rasti optimaliausius sprendimus, kaip mažinti oro taršos kiekį ir gerinti gyvenamąją aplinką“, – teigia D. Baltrušaitis.
Tačiau dėl sveikatos ir visuotinės gerovės žmonėms teks šiek tiek pakeisti savo įpročius.
Gyventojai džiaugiasi, verslas nuogąstauja
Diskusijose su gyventojais buvo išsakyta daugiausia teigiamų atsiliepimų, tačiau kilo šiek tiek nepasitenkinimo iš verslo pusės. Kavinių savininkai būgštauja, ar ribojant transporto eismą pavalgyti užsuks pakankamas kiekis žmonių, nes dabar turistai privežami tiesiog iki maitinimo įstaigų durų.
„Tačiau atstumai Trakuose tikrai nėra dideli, o uždaryta bus gana nedidelė gatvės atkarpa. Ją skirdami pėstiesiems, siekiame sukurti turistų traukos centrą. Pasivaikščioję ir pasigėrėję sutvarkyta aplinka žmonės užsuks ir į kavines“, – neabejoja savivaldybės administracijos direktorius A. Šatevičius.
Pasak A. Šatevičiaus, gyventojai dabar skundžiasi, kad kiemai užstatyti automobiliais. Begalės jų privažiuoja prie pat Galvės ežero, tad Trakai pamažu dūsta. Gyventojai džiaugiasi sulauksiantys pokyčių ir pripažįsta, kad tokio projekto laukė jau seniai.
„Šią vasarą dar gyvensime įprastai, tačiau intensyviai ruošiamės projekto įgyvendinimui. Transportas gatvėje bus pradėtas riboti tik tuomet, kai ji taps įveiklinta ir joje atsiras su Trakų istorinio nacionaliniu parko direkcija suderinti sprendiniai – mažosios architektūros elementai. Svarbu visiems bendradarbiauti paverčiant realybe visuomenei priimtiną projektą“, – akcentuoja mero pavaduotoja, pavaduojanti merą M. Puč.
