Trakai

Puikus masalas keliautojams visai šalia Vilniaus: grožis užburs net daug mačiusius

Visai šalia sostinės esančios Trakų apylinkės ar Dūkšto ąžuolynas galėtų būti puikus masalas gamtą mėgstantiems vilniečiams, bei nebūtina keliauti į toliau nuo sostinės nutolusią Labanoro girią ar Punios šilą. Štai keletas idėjų netradiciniams žygiams.

Užburiantys vaizdai iš paukščio skrydžio

Aplink Trakus tyvuliuoja penki dideli ežerai. Pažvelgę į šio ežeryno teritoriją iš paukščio skrydžio, matysite angelą, išskleidusį sparnus. Jo kūnas ir kojos – Galvės, Totoriškių ir Lukos ežerai. Skaistis ir Akmena – išskleistų sparnų pavidalo, galva – Angelų kalva. Sakralus gamtos grožis užburs net patyrusį keliautoją.

Ar žinote, kokiais garsais skamba Užutrakio parko arfa? Verta perbraukti pirštais per jos stygas ir pasimėgauti tikra gamtos melodija: vėjo, lapų šnaresiu, paukščių balsais. Užutrakio ramybėje galima atrasti Trakus per gamtos ir kultūros vertybes istorinių parkų pažinimo centre.

 

Virtuali realybė čia nukelia pasižvalgyti po Trakų ežeryną, persikelti į Varnikų pažintinį taką, iš arti pažvelgti į parko saugomus rečiausius augalus. Pakeliavęs po interaktyvią ekspoziciją, jautiesi tarsi atrakinęs Trakų pažinimo vartus, pabuvojęs trapioje žmogaus ir gamtos harmonijoje.

Vaizdas į Kęstutaičių tėvoniją

Galvės ežero pakrantėje lankytina viena gražiausių regyklų Lietuvoje, Kęstučio kalnas. Iš regyklos atsiveriantys įspūdingi vaizdai leidžia akimirksniu suvokti šio krašto gamtos unikalumą.

Besižvalgant į žaliomis salų puokštėmis apkaišytą, užutėkiais išvingiuotą ežeryną, nejučia apima nerimas, kad vieną dieną šis miestas tiesiog ims ir nuskęs savo ežerų vandenyse. Taip įtaigiai ir vaizdžiai gamta moko pastebėti mus supančias vertybes, pagauti ,,žaliąsias“ akimirkas.

 

Parkų takais – ir savarankiškai

Natūralūs ir kultūriniai kraštovaizdžiai saugomi Trakų istoriniame nacionaliniame, regioniniuose, valstybiniuose parkuose. Čia jau vienos dienos nepakanka, po šias gamtos šventvietes verta pakeliauti, patyrinėti. Aukštadvario regioninis parkas žavi ne tik Verknės ir Strėvos aukštupių vaizdais. Čia yra ir ypatinga mitologinė vieta, vienas iš šimto lankomiausių Europos gamtos paminklų – Velnio duobė.

Mįslingos kilmės legendomis apipinta 200 m skersmens ir apie 40 m gylio Velniaduobė – paslaptinga vieta, kurioje, mokslininkų nuomone, vyrauja ypatinga energetika, veikianti šios vietos augaliją ir sukelianti keistokų pojūčių.

Tame pačiame regioniniame parke yra dar viena dauba – termokarstinės kilmės Strėvos įgriuva. Pasakojama, kad čia prasmegusi karčema su nelabaisiais, įgriuvos dugne kyšantis medinio namo stogo kraigas tarsi patvirtina legendas. ,,Prasmegusio“ namo vaizdas toks įtaigus, kad jį pamatę mažieji keliautojai bando įtikinti suaugusiuosius kuo greičiau jį atkasti.

 

Šaltiniuota Strėvos upė jungia apie 20 ežerų. Vietiniai gyventojai nuo seno laikė šią upę šventa. Palei Strėvos upę galima pakeliauti Žaliuoju taku – nustebins šaltinių kalnelis, iš kurio trykšta žiemą neužšąlantys šaltinėliai. Regioninio parko reljefas ir gamtinė aplinka išskirtiniai: netoli Velnio duobės telkšo pelkėta dauba, o už 4 km pasidairyti po apylinkes smagu nuo aukštos Gedanonių kalvos.

Parkas suteikia galimybę pasigrožėti čia saugomų sengirių augalija. Užburiantis retųjų gegužraibių, dar vadinamų lietuviškomis orchidėjomis, grožis kvieste kviečia stop-kadrui.

Į žemę įsmigęs paslaptingas Nikronių akmuo – dar vienas unikalus gamtos paminklas Trakų krašte, Aukštadvario regioniniame parke (Babrauninkų miškas). Tai įspūdingų matmenų ledyninės kilmės riedulys: 6,3 m ilgio, 3 m pločio ir 2,2 m. aukščio.

 

Manoma, kad šis milžinas per paskutinį ledynmetį buvo atridentas iš Skandinavijos. Apie Nikronių akmenį egzistuoja nemažai pasakojimų, susijusių su ant akmens matomais įvairiais ženklais. Tikima, kad po akmeniu paslėptas užkeiktas lobis, kurio ne kartą ieškota. Akmuo siejamas ne tik su baltų mitologija, bet ir su dvarininkų Odynecų šeima, su galimai Napoleono paslėptais brangiais turtais.

Pažintiniu taku pakeliauti verta ir po Varnikų botaninį-zoologinį draustinį, pasigėrėti Skaisčio ežero pakrantėje augančiu 200 metų amžiaus ąžuolynu, šimtametėmis eglėmis ir pušimis.

Augalų žinovus sužavės įspūdinga 207 ha Ilgelio pelkė su keturiais ežerėliais: Piliškių, Baluošu, Bevardžiu ir Ilgeliu. Iš viso draustinyje aptikta daugiau nei 600 skirtingų augalų rūšių, iš kurių 16 yra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Vien samanų rasta net 118 rūšių. Biologinė įvairovė draustinyje įspūdinga. Čia jau praverstų ir augalų pažinimo vadovas.

 

Norite išbandyti save neįprastame pažintiniame žygyje? Tuomet verta leistis į laukinę gamtą su gidu – miškininku klaidžiais Varnikų miško takais, pagyventi iškalbingoje miško tyloje, o gal net nugalėti tariamas laukinės gamtos baimes ir grėsmes.

Bumas domėtis Vilniaus apylinkių gamta atėjo kartu su pandemija – keliauti į užsienį sudėtinga, o žmonėms norisi pasisemti energijos, prasiblaškyti. Šis susidomėjimas nemažėja, nes scenarijai su COVID viruso atmainomis sunkiai prognozuojami. Tad keliauti individualiai ne tik įdomu, bet ir pakankamai saugu. O išvykos vedliu gali būti ir atsisiųsta mobilioji programėlė su parengtais kelionės maršrutais, audiogidu ir kitokiais ,,paruoštukais“ norintiems lengviau paturistauti.

Teksto autorius: Jurgita Bruniuvienė

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
26 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button