Baigtas Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bei Šv. Benedikto bažnyčios ir benediktinų vienuolyno statinių komplekso (unikalus kodas Kultūros paveldo registre 1729) Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bei Šv. Benedikto bažnyčia (unikalus kodas 42396) Trakų r. sav., Senųjų Trakų sen., Senųjų Trakų k., Pilies g. 1 tvarkybos darbų projektas. Atlikti fasado ir durų restauravimo darbai: restauruotos ir atstatytos pagrindinio fasado bokštelių pažeisto mūro netektys; restauruotas bei atstatytas piliastrų, karnizų, apvadų pažeistas mūras; įrengta alsuojanti nuogrinda ir pamatų garams laidi hidroizoliacija; susiūtos skilusias sienos, karnizai; atkurtos bažnyčios išorinių sienų, karnizų, apvadų, angokraščių mūro ir tinko netektys; restauruotos ŠV fasado dvivėres medines įsprūdines drožyba dekoruotas duris.
Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčia kartu su buvusiu benediktinų vienuolynu sudaro neatskiriamą sudėtingo, istoriškai susiformavusio vieno iš reikšmingiausių Lietuvos istorijos kompleksų, Senųjų Trakų piliavietės dalį. Vytautas pakvietė vienuolius benediktinus iš Tyneco (dab. Krokuvos priemiestis) vienuolyno ir 1405 metai laikomi bažnyčios pastatymo ir benediktinų gyvavimo pradžios Senuosiuose Trakuose metais. Benediktinai Senuosiuose Trakuose įsikūrė XV a. pradžioje (apie 1405-1416 m.). 1415 m. Vytautas išdavė privilegiją, benediktinų vienuolynui paskirdamas valdas buvusios pilies teritorijoje.
Ypač ryški XV a. pradžioje statytos bažnyčios ir vienuolyno rekonstrukcija vykdyta XVI a. viduryje ir po rekonstrukcijos bažnyčia šventinta naujai 1577 metais. Po poros dešimtmečių, 1597 metais vienuolyno abatas Pavlovskis ėmė perstatinėti bažnyčią. Iškirsti langai rytinėje ir vakarinėje sienose, sudėtos plytų grindys, padarytas naujas didysis altorius, bažnyčia puošta sienine tapyba, įrengta koplyčia, pristatomas choras ir prieangis, įkurta biblioteka. XVII a. viduryje valdęs Aleksandras Novomiejskis pradėjo rūpintis vienuolyno ir bažnyčios perstatymu į barokinius. XVIII a. pabaigoje (1757 m.) bažnyčia ir vienuolynas sudegė. 1780 buvo pastatyta medinė bažnytėlė, kuri 1905 m buvo išardyta ir perkelta į Palūknį, kur taip pat sudegė. XVIII a. pab. Iškilo mūrinis vienuolyno pastatas, kuris 1845 m. uždarius vienuolyną, atiteko klebonijai. Tyrimų metu buvo nustatyta, kad dabartinis vienuolynas buvo statomas XVIII a. pabaigoje iš senų plytų ir akmenų, kurie prieš tai buvo panaudoti pilies mūrams. 1828 m vienuolynas dar nebuvo baigtas statyti. Nebuvo baigtas ir iki uždarymo 1845 metais. Dalis stogo dar XIX a. antroje pusėje buvo dengta gontais, dalis čerpėmis. 1898 m. Vilniaus gubernijos technikas Apolinaras Mikulskis parengė šiaurinio ir dalies vakarinio vienuolyno korpuso perstatymo į bažnyčią projektą. Neogotikinės bažnyčios statyba baigta per metus, darbų priėmimo aktas pasirašytas 1899 m. Tiek 1902 m. , tiek 1911 m. vizitacijų aktuose paminėta, kad bažnyčios pastatas geros būklės, tvirtas, dengtas čerpėmis. Pirmojo pasaulinio karo metu, per artilerijos apšaudymą, bažnyčia nukentėjo nuo pataikiusio artilerijos sviedinio. 1916 m. dėl kilusio gaisro nukentėjo klebonijos pastatas (buvusio vienuolyno pastato dalyje) patalpos. Bažnyčia šio gaisro metu nenukentėjo. 1922-1923 buvo remontuojama ir bažnyčia ir vienuolyno pastatas. Atlikti darbai – karo padarytos žalos atitaisymas. Jokių esminių rekonstrukcijų nebuvo daroma.
