Nerimą kėlusios Kernavės Mindaugo sosto ir Lizdeikos kalno piliakalnių šlaitų nuošliaužos ir pakitimai sutvarkyti. Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas atvertas lankytojams, sako istorinius piliakalnius prižiūrinčios įstaigos vadovas.

Tačiau Ramojus Kraujelis apgailestauja, jog dažniausiai tik avarinės būklės piliakalnių lopymui pinigus skirianti valstybė galiausiai pralaimi, nes užuot ilgam užkonservavus sutvarkytą pirmąją šalies sostinę, kasmet vyksta tik smulkūs  remontai.  

„Taip, šiemet gavome finansavimą ir sutvarkėme du iš penkių avarinės būklės piliakalnius, bet tai nėra tas didelis kompleksinis remontas, kur po to būtų galima teigti, kad kapitališkai sutvarkytas visas piliakalnių kompleksas ir artimiausius 25 metus su juo neturėsime jokių rūpesčių“, – BNS sakė rezervato direkcijos vadovas R. Kraujelis. 

BNS pernai pavasarį skelbė, kad pastebėtos nuošliaužos Mindaugo sosto piliakalnio vakariniame šlaite, taip pat būta deformacijų šiauriniame jo šlaite bei Lizdeikos kalne.

2021–2022 metais Kultūros ministerija Kernavės piliakalnių tyrimams ir avariniams tvarkymo darbams skyrė 731 tūkst. eurų. Dar 9 tūkst. eurų ministerija skyrė pėsčiųjų takų tvarkymui, tokia pat suma prisidėjo ir rezervato direkcija.

Pasak R. Kraujelio,  rangovė bendrovė „Rekreacinė statyba“ Mindaugo sosto piliakalnio šiaurinio šlaito ir Lizdeikos kalno nuošliaužų ir deformacijų plotuose nukasė nestabilų gruntą ir jį užpylė drenuojančiu sluoksniu, pažeistos vietos sutvirtintos vielos konstrukciniu geotinklu pritvirtinant jį metaliniais inkarais. 

„Aišku, norėtųsi, kad didžiuosius kunigaikščius Traidenį ir Vytenį menančiuose piliakalniuose nesimatytų nei metalinių konstrukcijų, nei tinklo, kuriuos dabar dengia iš naujo užžėlusi žolė, bet tikrovėje tie sutvirtinimai lieka kalne: nėra jie nei paslėpti ar užmaskuoti“, – sakė piliakalnių rezervato vadovas.

Anot R. Kraujelio, birželį dar tebetvarkant praėjusio pavasario nuošliaužas dėl itin smarkios liūties įrengti drenažai, pratakos ir latakai buvo užtvindyti, todėl vanduo kliokė takų paviršiumi ardydamas viską savo kelyje. Vėliau fiksuotos apie 250 metrų erozijos pažeistos takų atkarpos: nukentėjo takų šonuose įrengtos lauko akmenų atbrailos, išplauta gruntinė danga, išgraužos susidarė ir takų centre, ir pakraščiuose.

„Tai tik dar kartą parodo, kokį poveikį gamtos stichinė galia gali turėti mūsų paveldo objektams. Pasikartojančios nuošliaužos ir išgraužos rodo, kad piliakalniams – mūsų unikaliems paveldo objektams, kurie yra gamtos ir žmogaus rankų kūrinys, būtina nuolatinė profesionali tęstinė priežiūra“, – pasakojo R. Kraujelis.

Anot jo, Kernavės piliakalnius Širvintų rajone kasmet aplanko per 100 tūkst. lankytojų. Didesnio žmonių antplūdžio laukiama kitą savaitgalį – rugsėjo 23 dieną Kernavėje vyks rudens lygiadienio ir baltų vienybės šventė.

„Šįkart ant piliakalnių bus uždegti ne tik tradiciniai rudens lygiadienio aukurai, bet ir bus įžiebtos nematytos šviesos instaliacijos tarp piliakalnių, vakaro kulminacija – Sauliaus Petreikio „World Orchestra“ etnoroko muzikos koncertas“, – sakė piliakalnių rezervato vadovas.

Kernavės archeologinė vietovė – Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas nuo 2004 metų įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kompleksą sudaro penki piliakalniai.

Autorius Remigijus Bielinskas

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

5 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Kitas pranešimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Kaip vertinate šių metų Vilniaus Kalėdų eglę?

Welcome Back!

Login to your account below

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.