Neries regioniniame parke, šalia Šilėnų kaimo, plyti unikali maždaug 12 hektarų pelkė, dar vadinama Šilėnų orchidėjų pelke. Ji pasižymi didele gegužraibinių (orchidėjinių) augalų rūšių įvairove. Ši nuostabi pelkė ir vėl nudžiugino vertingu gamtos atradimu – joje aptikta kiaušininė dviguonė (Listera ovata). Tai jau dešimtoji orchidėjų rūšis, užfiksuota šioje nedidelėje, bet ypač turtingoje pelkinėje buveinėje. Šis atradimas dar kartą patvirtina ypatingą Neries regioninio parko svarbą saugant retas ir nykstančias augalų rūšis bei išskirtines gamtines buveines.
Šilėnų orchidėjų pelkė – viena vertingiausių pelkinių buveinių visame parke. Per pastaruosius du dešimtmečius čia užfiksuota įspūdinga orchidėjinių šeimos rūšių įvairovė. Kas kelerius metus atrandama nauja rūšis – pavyzdžiui, 2017 metais pelkėje buvo pastebėtas dvilapis purvuolis (Liparis loeselii), o dabar sąrašą papildė kiaušininė dviguonė. Iki šiol pelkėje ir aplinkinėse pamiškėse buvo aptiktos šios orchidėjų rūšys:
- Gelsvoji gegūnė (Dactylorhiza ochroleuca),
- Raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata),
- Plačialapė gegūnė (Dactylorhiza majalis),
- Dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata),
- Siauralapė gegūnė (Dactylorhiza traunsteineri),
- Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza baltica),
- Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii),
- Pelkinis skiautalūpis (Epipactis palustris),
- Plačialapis skiautalūpis (Epipactis helleborine).
Net penkios iš jų – dėmėtoji, plačialapė, siauralapė, gelsvoji gegūnės bei dvilapis purvuolis – įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą.
„Kiaušininė dviguonė nėra itin reta rūšis Lietuvoje, todėl tikimasi, kad ji dar labiau paplis ir šios pelkės apylinkėse. Paprastai ji aptinkama pakelių grioviuose, pievų ir pelkių pakraščiuose, dalinai užpavėsintose vietose. Deja, tokios buveinės nyksta dėl melioracijos, žemės ūkio plėtros bei natūralios sukcesijos, kai nešienaujamos ar neprižiūrimos pievos užauga krūmais ir medžiais. Net ir mažiau reiklioms orchidėjoms, tokioms kaip kiaušininė dviguonė, būtinos specifinės sąlygos: pastovus drėgmės režimas, nederlingas dirvožemis ir pakankamas šviesos kiekis“, – sako 10-ąją orchidėjų rūšį Šilėnų pelkėje suradęs Jogaila Mackevičius.
Pasak Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologo Aivaro Jefanovo, siekiant išsaugoti retas orchidėjų rūšis, būtina nuosekliai taikyti gamtotvarkos priemones:
„Tokie darbai kaip savaiminės sumedėjusios augalijos šalinimas, šienavimas ar hidrologinių sąlygų atkūrimas padeda išlaikyti atviras, drėgnas buveines, kurios būtinos orchidėjų augimui.“
Neries regioninis parkas – tai ne tik gamtinio kraštovaizdžio puošmena, bet ir viena svarbiausių teritorijų retų augalų rūšių apsaugai Lietuvoje. Parke saugomos pelkės, šaltiniai, sengirės, šlaitų pievos ir kiti vertingi buveinių tipai leidžia klestėti tiek retoms orchidėjoms, tiek kitoms nykstančioms augalų ir gyvūnų rūšims. Šilėnų orchidėjų pelkė – puikus pavyzdys, kaip tikslinga gamtotvarka ir ilgalaikė stebėsena gali prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo ne tik regioniniu, bet ir nacionaliniu mastu.
Šiuo metu žydi jau kelios orchidėjų rūšys, primename, kad tai saugomi augalai, kuriuos skinti ar iškasti yra draudžiama. Perkelti į kitą vietą šie itin jautrūs augalai dažniausiai neprigyja, nes jiems reikalingos ypatingos sąlygos – tam tikras dirvožemis, drėgnumas, apšvietimas ir svarbiausia sąlyga – tinkamas grybas. Grožėkimės dar išlikusia natūralia gamta, kurią vis dar puošia mūsų lietuviškosios orchidėjos.
