Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio girininkijos darbuotojai pradėjo vėjalaužų ir vėjavartų tvarkymo darbus Paežerio girininkijoje, kur po prieš kelias dienas praūžusios audros išlaužtos eglės ir pušys maždaug 4 ha plote. Su tokio mąsto audros padaryta žala regione darbuotojams susidurti neteko jau seniai.
„Smarkus audros vėjas išlaužė ar net išrovė egles bei pušis maždaug 4 ha plote bei poroje kitų vietų po 200 arų. Medžius vėjas vertė ant šalia esančios gyvenvietės gyvenamųjų namų, tvorų – girininkijos darbuotojai bei rangovai jau teikia pagalbą šalia miško įsikūrusiems, nukentėjusiems gyventojams. Bendromis pastangomis iš namų valdų imtos šalinti nukritusios medžių nuolaužos.
Medžiai taip smarkiai suniokoti dėl miško padėties: du miško kvartalai auga šalia atviros pelkės, kurioje audros metu susidarė itin palankios sąlygos vėjui įsibėgėti. Vietinių gyventojų teigimu, medžiai nulaužti ar išversti vos per 90 sekundžių“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio Paežerio girinininkas Vaidotas Misiūnas.
Taip pat netrukus bus pradedami sanitariniai miško kirtimai. Dalyje miško audros nulaužti medžiai bus iškirsti plynai, o vėliau miškas bus atkurtas naujais medeliais. Kiek mažesnė kvartalų dalis bus kertama atrankiniu būdu, paliekant ir sveikesnius medžius. Tvarkymo darbai, spėjama, užtruks apie mėnesį.
Audros Lietuvos miškus niokoja jau nebe pirmus metus. Šių metų kovo 12-13 d. audra „Laura” suniokojo beveik 100 futbolo stadionų dydžio miško masyvus. Labiausiai uraganinis vėjas niokojo miškus Kretingoje, Šilutėje, Panevėžyje, Raseiniuose ir Ukmergėje. Iš viso išversta arba išlaužyta daugiau nei 250 000 kubinių metrų medienos.
2010 m. rugpjūčio 8–9 d. škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. m³ medžių. Labiausia nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijos (Dubravos, Valkininkų, Prienų, Varėnos, Kauno, Trakų). Padariniai buvo likviduoti per 6 mėnesius.
2005 m. sausio 8–9 d. uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. m³ medienos (tai sudarė apie 12 proc. metinių kirtimo apimčių). Nukentėjo Žemaitijos miškų urėdijos, iš jų labiausiai Mažeikių, Joniškio, Telšių, Kuršėnų, Šiaulių miškų urėdijos. Tada miškų urėdijos susidūrė su darbo jėgos trūkumu, nes daugelis kirtėjų išvyko į Skandinavijos šalis likviduoti ten vykusios audros padarinių. Nepaisant to, uragano padariniai buvo likviduoti.
