Birželio 30-ąją posėdžiavusi Vilniaus rajono savivaldybės taryba pritarė Kalvelių ir Zujūnų herbo etalono, herbinės vėliavos ir antspaudo projektams. Nuo šiol Kalvelių ir Zujūnų seniūnijos turės ne tik savo gyvenviečių skiriamuosius ženklus, bet ir savitumo simbolius, kurie tiek gyventojams, tiek svečiams leis daugiau sužinoti apie miestelių istoriją ir jų išskirtinumą.
Kalvelių heraldika – gyvenvietės istorijos ir tradicijų gausos atspindis
Idėja sukurti ir įteisinti Kalvelių ir Zujūnų gyvenviečių simbolius kilo seniūnams dar šių metų pavasarį. Pasak Kalvelių seniūnės Kristinos Gerasimovič, Kalvelių herbo etalono kūrimo ir derinimo procesą buvo įdomu stebėti, nes Kalveliai ir jo apylinkės gali pasigirti savo išties unikalia istorija ir tradicijų gausa. „Džiugu matyti galutinį herbo variantą, turintį tiek daug simbolikos ir perteikiantį Kalvelių gyvenvietės atsiradimo ir pavadinimo kilmės istoriją“, – herbo rezultatu džiaugiasi seniūnė K. Gerasimovič.
Kalvelių gyvenvietės istorija prasidėjo XIX amžius pabaigoje, o už trijų kilometrų esanti Kalvelių seniūnijos Šumsko gyvenvietė rašytiniuose šaltiniuose menama dar 1618 metais, kai dvarininkas Kazimieras Šumskis įsigijo dvarą ir pavadino jį savo vardu.
Kalvelių seniūnijos teritorijoje yra trys didelės gyvenvietės: Šumsko mstl., Kalvelių k., Kenos k. Kiekvienoje gyvenvietėje pastatyta bažnyčia.
Kalvelių herbe atsispindi kalvystės motyvai. „Kalvelių“ pavadinimas kilęs nuo žodžio „kalvis“ (lenkiškai – kowal). Remiantis istoriniais šaltiniais, kadaise čia gyveno kalviai, kurie kalė metalinius kryžius bažnyčioms, koplyčioms, kapinėms. Iki 1967 m. oficialus kaimo pavadinimas buvo Kovalčiukai (nuo 1967 m. Kalveliai).
Pagrindinis herbo elementas – kaltinis kryžius, kuris jungia tris Kalvelių seniūnijos teritorijoje esančias bažnyčias, kurių viršutinėje stogo dalyje matomas panašus metalinis kryžius su spinduliai. Herbe pavaizduoti trys kryžiai simbolizuoja tris bažnyčias: Šumsko Šv. arkangelo Mykolo, Kalvelių Dievo Gailestingumo ir Kenos Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčias. Herbe pavaizduoti trys kryžiai simbolizuoja ir trijų kryžių skulptūrą, kuri buvo pastatyta Šumske, kai buvo minimos 300-osios Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios metinės.
Herbe vaizduojamos gėlės simbolizuoja seniūnijos teritorijoje vykdomą žemės ūkio veiklą. Gėlės reiškia ir Žolinių šventę, kuri yra plačiai švenčiama seniūnijos teritorijoje. Gėlės – gyvybės, derlingumo, atgimimo, grožio, meilės, sėkmės, pagarbos, džiaugsmo simbolis. Penkialapė gėlė – darnos simbolis. Gėlių simbolika yra ir Vilniaus rajono savivaldybės tradicinės verbos elementai.
Herbe paslėpti skaičiai – trys ir penki. Trejetas (kryžiai, spinduliai, lapeliai, gėlių ir kryžiaus kotai) yra tobulumo skaičius. Penketas (gėlė susideda iš penkių žiedlapių) simbolizuoja kūrybiškumą, sveikatą ir meilę.
Herbo lauke esančių heraldinių figūrų spalvos – raudona, auksas ir sidabras. Raudona spalva reiškia drąsą, narsą ir meilę. Auksas simbolizuoja protingumą, kilnumą. Sidabras heraldikoje reiškia dorumą, turtą, skaistumą ir vandenį.
Herbo kūrėjas – dailininkas, dizaineris, Vilniaus Dailės akademijos profesorius, daugelio Lietuvos gyvenviečių herbų autorius Rolandas Rimkūnas.
Zujūnų herbas – viso Vilniaus krašto puošmena
Pasak Zujūnų seniūno Miroslavo Gajevskio, kuriant Zujūnų herbą nekilo menkiausios abejonės, kokius elementus reikėtų naudoti. „Nuo XIX a. Zujūnų seniūnijos apylinkės žinomos kaip Vilniaus krašto verbų kūrimo centras. Verbos – tai Zujūnų seniūnijos vizitinė kortelė, be to, beveik visos mūsų dienų žinomos verbų pynėjos yra kilusios iš Zujūnų seniūnijos teritorijos. Taip pat verta pabrėžti, kad Zujūnų seniūnijoje veikia Čekoniškių verbų ir buities seklyčia, kurioje yra populiarinamas verbų pynimo menas“, – Zujūnų herbo etalono simbolikos pasirinkimą pagrindė seniūnas M. Gajevski.
2019 m. Vilniaus krašto verbų rišimo tradicija papildė Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą – Vilniaus krašto verbos puikuojasi tarp kitų keliasdešimties Lietuvos kultūros vertybių, o nuo 2021 m. verbų motyvai dar labiau pabrėžia Vilniaus rajono išskirtinumą ir atpažįstamumą – tradicinės Vilniaus krašto verbos grafiniai elementai vaizduojami Vilniaus rajono logotipe.
Pagrindinis herbo elementas – auksiniame herbo skyde vaizduojamos trys žalios ir raudonos spalvos verbos, turinčios sidabrinės spalvos gėlyčių elementų. Pasirinkimą vaizduoti tris verbas lėmė faktas, kad per Verbų sekmadienį paprastai nešama ne viena verba, bet puokštė, kurią sudaro trys ir daugiau verbų.
Populiariausios Vilniaus krašto verbų spalvos – aukso, žalumos ir raudonų atspalvių verbos, todėl Zujūnų herbo siūlomos spalvos – auksinė, sidabrinė, žalia ir raudona.
Zujūnų heraldikos projektavimą atliko dailininkas Rolandas Rimkūnas.
Tarybai pritarus sprendimo projektams, bus tęsiami inicijuotų herbo kūrimo procesai. Kalvelių ir Zujūnų herbus dar turės aprobuoti Lietuvos heraldikos komisija ir tik vėliau juos patvirtins Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Savo skiriamuosius ženklus turės jau 13-ą Vilniaus rajono gyvenviečių
Šiai dienai Lietuvos Respublikos prezidento dekretu yra patvirtinta 10 Vilniaus rajono gyvenviečių herbų. Savo heraldika jau džiaugiasi: Buivydžiai, Maišiagala, Medininkai, Mickūnai, Nemenčinės m., Nemėžis, Paberžė, Rudamina, Šilėnai ir Didžioji Riešė.
Š. m. gegužės 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba pritarė Vilniaus rajono Sudervės herbo etalono, herbinės vėliavos ir antspaudo projektams. Kaip informavo Sudervės seniūnija, šiuo metu yra laukiama, kol Sudervės herbo etaloną dekretu patvirtins Lietuvos Respublikos prezidentas ir jau š. m. rugsėjo mėnesio pirmąjį sekmadienį Sudervės Švč. Trejybės bažnyčioje vyksiančių atlaidų metu, minint 200 metų bažnyčios jubiliejų, seniūnija pristatys gyventojams sukurtą herbo etaloną, vėliavą bei antspaudą.
