Išplėtus ir sustiprinus Šaulių sąjungos veiklą Vyriausybė jai planuoja skirti ir daugiau lėšų, teigia premjerė Ingrida Šimonytė.
„Vyriausybė tikrai yra nusiteikusi organizaciją stiprinti ir finansiškai, kai jau bus tie plėtros ir veiklos planai aiškiai išdėstyti ir išplėtoti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė prieš Seimui balsuojant dėl naujo Šaulių sąjungos įstatymo priėmimo.
Ji pati šaulės priesaiką davė šių metų kovo 11 dieną.
Anot Vyriausybės vadovės, šis įstatymas leis sustiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, kad per ją savo vietą valstybės gynyboje galėtų rasti visi norintieji.
„Jeigu turime didelę ambiciją, o ją turime, kad į Šaulių sąjungą įsitrauktų tikrai gerokai daugiau žmonių negu jų yra dabar, akivaizdu, kad dabar tai plėtrai ir Šaulių sąjungos vietos atradimui mūsų visuomeniniame gyvenime dėmesio yra mažiau negu turėtų būti“, – tvirtino I. Šimonytė.
Jos teigimu, visuomenėje egzistuoja klaidingas įsivaizdavimas, jog šauliai yra kone karinė organizacija.
„Bet visiškai blaiviai vertinant situaciją, tai kovinių šaulių, kurie karo padėties atveju būtų kariuomenės struktūroje, Šaulių sąjungoje yra mažoji dalis. Didesnė dalis yra žmonės, kurie vykdytų ar pasirinktų vykdyti kitas funkcijas, ar tai būtų medicininė, ar komendantinė ar neginkluoto pasipriešinimo veikla“, – kalbėjo premjerė.
Anot jos, organizaciją reikia sustiprinti taip, kad tokiems žmonėms ji būtų patraukli ne tik duodant priesaiką, bet ir vėliau.
„Akivaizdu, kad mums norėtųsi ne žmonių, kurie tiesiog sėdi ant sofos ir moka nario mokestį, o žmonių, kurie savo vietą valstybės gynybos, tegu ir neginkluotame pasipriešinime, žino ir gali ją greitai surasti“, – sakė I. Šimonytė.
Seimas antradienį planuoja priimti naują Šaulių sąjungos įstatymo redakciją, kur numatytas atnaujintas organizacijos modelis – numatytos naujos šaulių rūšys, organizacijos vaidmuo valstybės ginkluotoje gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime.
Pagal projektą, stiprinant šaulių pasirengimą, būtų steigiamas mokymo centras.
Be to, siūloma keisti Šaulių sąjungos pavaldumą. Dabar krašto apsaugos ministras skiria organizacijos vadą ir tvirtina jos statutą, o pagal projektą – tai darytų Vyriausybė.
Dar viena naujovė – Vyriausybė suformuotų patariamąsias funkcijas atliekančią Lietuvos šaulių sąjungos veiklos koordinavimo tarybą. Ji spręstų organizacijos strateginius klausimus, vertintų jos veiklą, teiktų rekomendacijas ir pasiūlymus.
Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjunga turi apie 13 tūkst. narių. Tikimasi, kad įsigaliojus pakeitimams ir padidinus finansavimą organizacija išaugs iki 50 tūkst. narių.
Autorė Jūratė Skėrytė
