Išskirtinio Vilniaus televizijos bokšto bruožo – besisukančio restorano, kuriame per valandą galima apžiūrėti visą sostinės panoramą – gali nebelikti. Kaip LRT RADIJUI sako bokštą valdančio „Telecentro“ atstovas Valdas Kaminskas dėl to dar iki galo nenuspręsta, tačiau pradiniuose architektų pasiūlymuose kol kas projektuojama, kad sukamo rato nebeliks.
Dėl besikeičiančių technologijų erdves galima paskirti kitoms veikloms
Sėdėdami prie staliuko „Paukščių tako“ kavinėje ir žvelgdami pro langą iš 19-ojo aukšto žemyn per 55 minutes galite pamatyti visą Vilniaus panoramą. Per beveik valandą kavinės lankytojus girgždėdami ratu apsuka grindyse įmontuoti mechanizmai.
„Čia yra toks didelis ir storas trosas, apkabinęs visą ratą, visą žiedą. Sukantis girdimas girgždesys, nes jo veikimo principas toks – įsivaizduokite, jūs tarsi apimtumėte žiedą raiščiu ir bandytumėte sukti. Dėl tos trinties trosas pasuka visą platformą. Kadangi ji nėra idealiai lygi, kai kur sukasi gerai, kai kur – ne taip gerai“, – pasakoja V. Kaminskas.
Dėl šios priežasties, tvirtina pašnekovas, kasmet sausį stabdoma restorano veikla, visi baldai nukeliami ir daromas kapitalinis pertvarkymas. V. Kaminskas televizijos bokšto sukimąsi vertina kaip tam tikrą paveldą, todėl tvirtina – turėtų būti priimtas sprendimas palikti besisukančią aikštelę, kurios mechanizmą tiesiog reikėtų pakeisti, naudojant šiuolaikiškus inžinerinius sprendimus.
Tačiau šio televizijos bokšto išskirtinumo po rekonstrukcijos gali ir nelikti: „Iki galo dar nenuspręsta. Pradiniuose architektų pasiūlymuose kol kas projektuojama, kad sukamo rato nelieka, tačiau dar bus persvarstyti kai kurie dalykai, įskaitant ir tą sukamą aikštelę.“
Vilniaus televizijos bokštą suprojektavo rusų architektas Vladimiras Obydovas, o pastatytas jis buvo 1980 m. Šiandien jau morališkai atgyvenusį bokštą ketinama rekonstruoti iš esmės. Nors keisis daug kas, tačiau jo aukštis ir toliau sieks kiek daugiau nei 326 metrus.
„Jam jau 38 metai, jau amžiuje bokštas. Betonas ir metalo konstrukcijos per tą laiką truputį pavargsta, kitų dalykų atsitinka, todėl bokštas jau turi būti rekonstruojamas tiesiog kaip inžinerinis statinys. Žinoma, kitas tikslas – jį pertvarkyti, pakeisti koncepciją, nes anksčiau bokštas buvo telekomunikacinis projektas“, – sako V. Kaminskas.
Apie Televizijos bokšto istoriją rasite čia.
Jis priduria – tas pačias funkcijas televizijos bokštas atlieka ir dabar, tačiau dėl pasikeitusių technologijų tokie aukšti bokštai nebereikalingi, o naudojama įranga mažėja, tampa vis kompaktiškesnė, todėl esamas patalpas galima panaudoti rekreacijai – pritaikyti laisvalaikiui ir pramogoms.
Iš išorės bokštas pasikeisti neturėtų, tačiau viduje duris atvers viešbutis
Pirmame bokšto aukšte galima susipažinti su šiandienos architektų vizijomis. Prieš kelis dešimtmečius, projektuojant bokštą, architekto M. Obydavo idėja buvo paprasta – ant 190 m siekiančio kamino užkelti skraidančią lėkštę primenančią konstrukciją. Ant jos, kaip įsivaizdavo M. Obydovas, – Gedimino bokštas. Šis vaizdas, anot V. Kaminsko, turėtų išlikti.
„Tai buvo 1980 m., drąsusis aštuntasis dešimtmetis, kai visi norėjo skristi į kosmosą. Grįžtant prie to, kas turėtų išlikti ir kas neišlikti, tai konstrukcijos, visa bokšto forma turėtų pasilikti tokia pati, tačiau viršuje atsirastų daug daugiau erdvių, skirtų lankytojams“, – nurodo V. Kaminskas.
Jo aiškinimu, televizijos bokšto viršuje yra trys aukštai: 19-ajame veikia restoranas „Paukščių takas“, o 20 ir 21 aukštai seniu buvo skirti įrangai: „Ten buvo siųstuvai, kadaise stovėjo signalo formavimo įranga. […] Dabar visą tą įrangą ir darbuotojus nuleidžiame į apačią, o viršuje galima būtų rengti konferencijas, tai būtų tarsi pažintinė erdvė.“
Naujai įrengtos erdvės bus skirtos lankytojams pasivaikščioti, susipažinti su parodomis. Dar vienas aukštas būtų skirtas nedideliam, bet išskirtiniam viešbučiui.
„Tai būtų viešbutis iš dviejų ar trijų kambarių, kuris būtų aukščiausiai esantis viešbutukas Vilniaus mieste. Jis būtų išskirtinis. Labai svarbu, kad būtų numatyta sutvarkyti visą erdvę aplink bokštą. Čia turėtų atsirasti daug daugiau įvairių objektų: takų, vasaros koncertų estradėlė, turėtų atsirasti ir kavinukės, vaikų žaidimų aikštelės“, – pasakoja V. Kaminskas.
Vilniaus televizijos bokštas per metus pritraukia apie 120 tūkst. lankytojų. Tikimasi, kad po rekonstrukcijos jų pritrauks dvigubai daugiau. Kol kas tęsiamos investuotojų paieškos, tad tiksli rekonstrukcijos darbų pradžia nėra aiški.
Beje, nors lankytojai iki kavinės liftu kyla į 19-ąjį aukštą, tačiau, jeigu skaičiuotume paprastais gyvenamųjų namų aukštais, „Paukščių takas“ veikia 55-ajame aukšte.
Architektų pasiūlymus rasite čia
Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
