Reaguojant į sostinėje nuimtą Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir pervadintą Kazio Škirpos alėją, kitą savaitę Vilniuje organizuojamas mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“.
„Kas kitas? Vincas Kudirka? Jonas Basanavičius? Karalius Mindaugas? Neliečiamos Vilniuje tik NKVD ir KGB žudikų „atminimo“ lentos. Grįžta gūdūs sovietų laikai, todėl pasipriešinkime, ginkime Lietuvos Laisvės kovų Didvyrių šventą atminimą!“ – rašoma socialiniame tinkle „Facebook“ esančiame renginio aprašyme.
Teigiama, kad renginį organizuoja Astra Astrauskaitė, Kęstutis Tamašauskas, Arturas Grigas, Algis Avižienis, Vaidotas Jakubonis, Rūta Tamkienė, Vladas Turčinavičius, Sakalas Gorodeckis, Povilas Girdenis, Dalia Tarailienė.
Mitingas organizuojamas trečiadienio vakarą šalia Lietuvos nacionalinio muziejaus, prie paminklo Karaliui Mindaugui. Kaip BNS informavo Vilniaus savivaldybė, organizatoriai apie renginį informavo penktadienį. Jie tikisi sulaukti apie 200 dalyvių.
Praėjusį šeštadienį nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje nuimta anksčiau diskusijų sulaukusi atminimo lenta J. Noreikai-Generolui Vėtrai.
Sostinės meras Remigijus Šimašius teigė, kad tai padaryta įvertinus, jog J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.
Praėjusią savaitę sostinės savivaldybės taryba pervadino ir diplomato bei karininko K. Škirpos vardo alėją, kaip skelbiama, dėl jo viešai deklaruotų antisemitinių pažiūrų.
Abu sprendimai sulaukė ir palaikymo, ir aštrių protestų.
Kritikai ragino atsisakyti garbingo ženklo J. Noreikai įvertinus tai, kad jis, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
Gynėjai pabrėžė J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Autorius: Ramūnas Jakubauskas
