Nors Nacionalinio stadiono statybos vis stringa, tačiau jau beveik neabejojama, kad ankščiau ar vėliau jis bus. Praeitą savaitę pradėti pasiruošimai statyboms ir preliminariai pradėta žvalgyti po pirmųjų statybų griaučiais esanti žemė. Atlikus geodezinius žemės tyrimus pranešta, kad rasti senovėje ten buvusių statinių likučiai. Lietuvos archeologų sąjungos šaltiniai neoficialiai užsiminė, kad statiniai savo forma primena seną amfiteatrą ir ripkos žaidimui skirtą stadioną. Sostinės savivaldybė, kol kas šio tyrimų nekomentuoja, galimi stadiono statytojai į jiems išsiųstus klausimus taip pat neatsakė.
Ripka, arba Ritinis – sporto šaka kilusi iš lietuvių liaudies žaidimo. Senovėje jį žaisdavo ne tik piemenėliai, bet ir suaugę vyrai. Ritinio aprašymas aptinkamas XVII a. rašytiniuose šaltiniuose. Savo raštuose žaidimą mini Simonas Daukantas ir Motiejus Valančius „Palangos Juzėje“.
Ritinis buvo daromas iš ruplėto beržo ir apkaustomas metaliniu lankeliu.
Skirtingose vietovėse buvo skirtingai vadinamas: Seinuose, Molėtuose, Užventyje, Kupiškyje, Tauragėje – „ripka“, Klaipėdos krašte – „rifle“, o pietryčių Lietuvoje – „katilka“.
Ritinis buvo žaidžiamas futbolo aikštėje, arba panašių išmatavimų stačiakampėje aikštelėje ant žolės. Žaizdavo dvi komandos po 7 žaidėjus, tarp jų vienas vartininkas.
Neoficialiuose pokalbiuose savivaldybės atstovai džiaugėsi, kad Nacionalinio stadiono vieta Vilniuje nulemta jau senovėje.
