Žilvinas Šilgalis:

Vilniaus miesto savivaldybės valdančioji dauguma, kaip jau tapo įprasta visiems miesto gyventojams reikšmingais klausimais, vengiant platesnių diskusijų, skubos tvarka priėmė sprendimą, kuriuo, kaip spaudos pranešime pasigyrė valdantieji, sumažino rinkliavos už atliekų tvarkymo dydį gyventojams ir įmonėms. Tačiau rinkliavos dydis sumažintas ne dėl efektyvesnės atliekų tvarkymo veiklos, o dėl to, kad rinkliavos mokėtojai ankstesniais metais permokėjo mokėdami nepagrįstai didelę rinkliavą. Be to ir pats rinkliavos sumažinimas nėra socialiai teisingas, nes rinkliavos dydis verslui sumažintas gerokai daugiau nei gyventojams, kurie didžia dalimi ir finansuoja atliekų tvarkymą Vilniaus mieste. Sumažinimas būtų teisingas, jei jis būtų visoms grupėms proporcingas ir jei nebūtų meluojama, kad, neva, tai dėl labai gero darbo optimizuojant atliekų tvarkymo kaštus. Ir, žinoma, jei visa permoka būtų gražinta laiku.

Tačiau iš tikro po to, kai prieš keletą metų tonos atliekų sutvarkymo kaina buvo padidinta daugiau nei 40%, nuo 109 iki 156 eur/t, ji pastaruoju metu dar išaugo apie 10 eur/t ir nauja Vilniaus m. tarybos sprendimu patvirtinta atliekų tonos sutvarkymo kaina jau siekia 166,31 eur/t. Nuo rinkliavos įvedimo 2018 m atliekų tvarkymo sąnaudos išaugo nuo 18 mln iki 23 mln, t.y. net 5 mln eurų, todėl kaina nesumažėjo, o padidėjo ir toliau didėja, įskaitant ir atliekų tvarkymo sistemos administravimo kaštų augimą. Toks Tarybos sprendimas susideda iš dviejų dalių: metinių sistemos sąnaudų ir rinkliavos dydžių, kurie ir bus vieniems metams dėl permokų mažesni bei taikomi išrašant mokėjimo pranešimus. Taigi, 2022 m. patvirtintos rekordinio dydžio 166,31 eur/t. sąnaudos ir kartu, anot valdančiųjų, mažinama rinkliava, kas yra paradoksalu.

Skambus deklaravimas, kad rinkliava mažinama yra tik politiniais tikslais skleidžiama nevykusi ir melaginga propaganda. „Opiumas liaudžiai“, nes čia ne sutaupymas, o tiesiog per pastaruosius du metus vilniečiai permokėjo 2,24 mln. eurų dėl netikslių atliekų tvarkymo sąnaudų prognozių 2020 – iems ir 2021 – iems metams, nes sąskaitos už atliekų tvarkymą išrašomos už būsimus metus ir mokama į priekį, todėl natūralu, jog permoką gyventojams reikėjo gražinti, kaip ir įpareigoja Atliekų tvarkymo įstatymas. Klausimas tik kodėl 2020 metų permoka ta dalimi nebuvo gražinta jau šiais metais pažeidžiant įstatymo reikalavimus, kadangi jau 2020 m vilniečių permoka savivaldybės įmonei VASA (VASA) siekė beveik 600 tūkst. Kaip pavyko išsiaiškinti jau po posėdžio, nes laiko valdantieji prastūmę skubą tam neskyrė, taip nutiko todėl, kad VASA nesugebėjo laiku susiskaičiuoti  nepanaudotų lėšų pertekliaus. Deja, iš klaidingų prognozių nepasimokyta ir šiais metais gyventojų permoka buvo dar didesnė ir sudarė jau 1,4 mln., o viso per du metus net 2,24 mln eurų. Net savivaldybės administracijos darbuotojai pripažįsta, jog VASA neatsakingai planuodavo savo sąnaudas, dėl ko ir susidarė didžioji dalis permokos. Dar dalis permokos susidarė dėl netikslių atliekų kiekių prognozių. Akivaizdu, kad valdantieji patys painiojasi skaičiuose iš pradžių nurodydami vienus skaičius, po to juos taisydami tikintis, kad niekas nesusigaudys šiose manipuliacijose. Ir, tiesą sakant, didžioji dalis valdančiųjų net ir nebando išsiaiškinti bei pagal komandą kelia rankas automatu įsivaizduodami, kad toks atstovavimas rinkėjams yra tinkamas.

Kai Tarybos opozicija argumentuotai akcentuodavo, jog būsimos administravimo sąnaudos, o ypatingai VASA, nepagrįstai pučiamos, valdantieji ir prieš metus, ir anksčiau be svarstymo bei rimtesnės analizės sprendimus priėmė skubos tvarka. Žiūrėsime kaip bus dar po metų, kai vertinant kokius taršos mokesčius didinančius sprendimus laimina LR seimas, rinkliava neišvengiamai kils vėl į naujas aukštumas. O dar kartą kaina Vilniuje kils ir dėl šiame sektoriuje veikiančio verslo interesų protegavimo, kai nuo 2024 m pradžios teks pradėti atskirai surinkti ir apdoroti maisto bei virtuvės atliekas praradus net 85 % ES lėšų, kurias buvo galima gauti reikalingiems įrenginiams pastatyti. Taigi, kai didžioji dalis Lietuvos regionų pasistatys įrenginius už ES lėšas ir patys savo įrenginiuose tvarkys maisto atliekas, Vilnius turės tik galimybę skelbti konkursą ir apmokėti verslininkams ne tik atliekų surinkimo sąnaudas, apdorojimo kaštus, bet ir jų pelnus, kurie šioje grandinėje būna kur kas didesni, nei derėtų, todėl dar vienas atliekų tvarkymo kainų šuolis Vilniuje neišvengiamas, o atliekų rūšiavimui skirta infrastruktūra dar toli gražu nepatenkina būtino poreikio, nors gerėjantis atliekų rūšiavimas galėtų dalį kainos didėjimo amortizuoti, tačiau dar labai didelė dalis vilniečių tokios galimybės tiesiog neturi.

Atliekų tvarkymo tonos kaina Vilniuje yra labai didelė, lyginant su kitų regionų tonos sutvarkymo kaina, todėl nėra pagrindo savivaldybei girtis. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad pirmiausia miesto Energetikos skyriaus vadovo Ilja Karužio pastangų dėka situacija tvarkant atliekas Vilniuje kažkiek pagerėjo, bet galėtų būti ir daug geresnė, kai tokia didelė tonos atliekų sutvarkymo kaina ir net trys savivaldybės įstaigos už tai yra atsakingos (VAATC, VASA, Energetikos skyrius). Administracinės sąnaudos tenkančios vilniečiams yra nemažas rezervas atliekų tvarkymo kaštų optimizavimui, tačiau, nors rinkliava keliais eurais ateinantiems metams gyventojams dėl permokų sumažės lyginant su šiais metais, bendri sistemos administravimo kaštai ir toliau auga. Šį kartą nuo 4,3 iki beveik 5 mln. eurų.

Administraciniams kaštams padengti skiriamos rinkliavos dalies niekada nepakaks, jei ir toliau bus toleruojami neskaidrūs sandėriai. Pvz. Vilniaus miesto taryboje klausimas dėl rinkliavos buvo svarstomas gruodžio 15 d., bet jo svarstyme nedalyvavo nei VASA vadovė, nei kažkas kitas jos deleguotas, nors klausimas tiesiogiai susijęs su VASA veikla. Suprantama, nes tą pačią dieną vyko VASA „edukacinis“ renginys, kuris  rinkliavos mokėtojams kainavo 9950 eurų be PVM (12039,5 su PVM) ir kuris, kaip nurodo sutartis, buvo skirtas 55 VASA darbuotojams. Vienam darbuotojui „edukuoti“ skiriama 219 eurų. Tiek, kiek vargu ar skiriama garbingiems svečiams iškilmingų vakarienių prezidentūroje metu. Įdomu, kad ši sutartis pasirašoma gruodžio 14 d. ir renginio scenarijaus, kuris po to dar turi būti suderintas, parengimui skiriamos tik dvi dienos, tačiau pats renginys įvyksta jau sekančią dieną po sutarties pasirašymo. Išeina, kad scenarijų suderino po renginio. Sutartyje taip pat numatyta, kad paslaugos teikėjai dar ir keletą pristatymų darbuotojams parengs atliekų tvarkymo tema, tai, ko gero, per naktį parengė. Įdomi ir sutarties vertė, nes, jei ji siektų 10000 eurų be PVM, tai iš vieno šaltinio paslaugos nebenupirksi, o pigiau pirkti matyt nebuvo verta, todėl VASA pritempė kainą prie maksimaliai galimos kainos tokio pobūdžio pirkimui. Žodžiu, Kalėdinis renginys VASA darbuotojams už rinkliavos lėšas buvo užmaskuotas kaip edukacija. Šis faktas labai iškalbingai byloja kodėl nepaisant, kad rinkliava gyventojams dėl permokos truputi mažėja, administraciniai atliekų tvarkymo sistemos kaštai auga ir toliau. O jei savivaldybė atkreiptų dėmesį kaip skaidomi pirkimai pavyzdžiui perkant vaizdo stebėjimo įrangą, kas vyksta su investicijomis į programinę įrangą, tai paaiškėtų ir daugiau keistų dalykų, tačiau matomai taupyti rinkliavos mokėtojų lėšas noro nėra.

Šiame kontekste priminsiu ir kaip su Vilniaus savivaldybės darbuotojų pagalba neskaidriai buvo leista privačiam atliekų vežėjui net du su puse karto pasikelti atliekų išvežimo įkainį. Primenu ir kaip dar prieš keletą metų dėl savalaikiai nepriimtų sprendimų, dirbtinai pučiamų VASA biudžetų, dėl nekontroliuojamo privataus atliekų vežėjo patenkinto gobšumo, atliekų tvarkymo kaina vilniečiams buvo vidutiniškai padidinta virš 40%, o kai kuriems daugiabučiuose gyvenantiems atliekų tvarkymas Vilniaus miete pabrango beveik 70% . Kai tiek kaina pakeliama nesant tam pagrindo ir to pasekmėje atsiradusių permokų po to ji kažkiek metams sumažinama, tai vadinti sutaupymu yra nesąžininga.

Kita vertus, nebestebina nei manipuliacijos skaičiais, nei melas sklindantis iš savivaldybės dangoraižio, nes tai, kas pastaruoju metu vyksta sostinėje švaistant mokesčių mokėtojų lėšas, jau senokai kelia klausimą – kiek sveiko proto liko valdančiųjų galvose? Ir ko tikėtis iš savivaldybei priklausančių įstaigų ar įmonių, kai savivaldybė rodydama blogą pavyzdį švaisto vilniečių pinigus į kairę ir į dešinę neaiškioms bei brangioms gatvių pertvarkoms, suoliukams po 20 000, grybams po 60 000 parkuose, JEP sporto arenos įsigijimui po „derybų“ brangiau visu milijonu, nei turtas įvertintas nepriklausomų vertintojų, nebekalbant jau apie Nacionalinį stadioną ar, tiksliau tariant, Nacionalinę aferą už protu nesuvokiamą sumą, kurio viso projekto apimtis viršija net trečdalį milijardo eurų ir t.t. O kur dar mero R. Šimašiaus reveransai naujos žmonos įmonei, kurių net po Viešųjų pirkimų tarnybos, Etikos komisijos išvadų meras vis tiek nelinkęs pripažinti. Bėda, bet dar, ko gero, mažiausiai pusantrų metų sostinė neturės teisingo, rūpestingo bei ūkiško sostinės šeimininko.

Žilvinas Šilgalis

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

31 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist