Pirmadienį Vilniuje vykusiame Tarptautinės Holokausto aukų dienos minėjime maždaug šimtas asmenų prisiminė Antrojo pasaulinio karo metu įvykdytus nusikaltimus prieš žydų tautą. Į minėjimą susirinkę įvairių šalių ambasadoriai akcentavo būtinybę prisiminti šį tamsų Europos istorijos puslapį.
Šią dieną minintys vilniečiai ir miesto svečiai žygiavo nuo Samuelio Bako muziejaus, esančio Naugarduko gatvėje, iki buvusio Vilniaus Didžiojo geto teritorijos, rankose laikydami plakatus su užrašais „We remember“ (liet. Mes prisimename – ELTA).
Šiemet, pasitinkant 80-ąsias Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo metines, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus rengiamas minėjimas vyko sostinės Žemaitės gatvėje. Pasak organizatorių, tai vieta, kur 1943 m. Vilniaus geto antinacinio pasipriešinimo kovotojai pastatė barikadą ir ginklu priešinosi žiaurioms nacių pajėgoms.
Minėjime dalyvavęs Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelius Zimmermannas akcentavo būtinybę prisiminti šį žiaurų istorijos puslapį, siekiant, kad jis daugiau niekada nepasikartotų.
„Aš ir mano komanda dalyvaujame šiame gyvųjų marše, kad prisimintume Holokausto metu įvykdytus žiaurumus. Sakyčiau, kad tai buvo tamsiausias Vokietijos istorijos laikotarpis – mes organizavome šį nusikaltimą prieš žmoniją ir prisiėmėme istorinę atsakomybę už jį“, – žurnalistams sakė C. Zimmermannas
„Ir tik nuo mūsų ir visų kitų priklauso, ar pasipriešinsime antisemitizmui, kad niekada nepasikartotų tai, kas įvyko praeityje“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu renginyje dalyvavęs Lenkijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Grzegorz Marek Poznański akcentavo, kad Holokausto įvykiai yra svarbi pamoka, prie ko gali privesti netolerancija.
„Tai yra dalis mūsų istorijos, kurios mes negalime pamiršti. 6 mln. Lenkijos piliečių žuvo per Antrąjį pasaulinį karą – pusė jų buvo lenkų, pusė jų buvo žydų tautybės. Mes praradome ištisą kartą“, – žurnalistams sakė G. M. Poznański.
„Tai yra stipri pamoka, prie kokių žiaurumų gali nuvesti netolerancija, dialogo trūkumas, trūkumas pagalbos rankos vienas kitam. (…) Ir mes tikimės, kad tai daugiau niekada nepasikartos“, – sakė jis.
Minėjimą organizavęs Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius Simonas Strelcovas džiaugėsi, kad kiekvienais metais į šį renginį susirenka vis daugiau žmonių.
„Sprendžiant iš to, kad žmonių daugėja kiekvienais metais, man tai yra prasminga. Tai yra prasminga dėl kelių aspektų – ateina jaunų žmonių, moksleivių, taigi jiems tai yra svarbu“, – žurnalistams sakė S. Strelcovas.
„Aš manau, kad, kol mes atsiminsime tai, tol atmintis bus gyva tų žmonių, kurie žuvo ir kurie priešinosi“, – pabrėžė jis.
Vilniaus meras: diskusijos dėl žydų istorijos įprasminimo juda link pabaigos
Tuo metu minėjime dalyvavęs sostinės meras Valdas Benkunskas tikino, kad Vilniaus žydų istorijos įprasminimo planai pagaliau juda į priekį.
„Ką mes galime geriausio padaryti – tai užtikrinti, kad (…) šita juoda dėmė pasaulio istorijoje niekada nebūtų užmiršta. Ir, aišku, kai kalbame apie įprasminimo simbolius, tai tos diskusijos jau daug metų vyksta. Bet, man atrodo, kad mes po truputį stumiamės į priekį – Sporto rūmų klausimas, senųjų žydų kapinių klausimas, galiausiai Pasaulio teisuolių įprasminimo ir įamžinimo Vilniuje klausimas jau juda link pabaigos“, – sakė V. Benkusnkas.
„Suprantame, kad šitie sprendimai negali būti labai greiti, reikia gerai išdiskutuoti ir priimti konsensusą visoms pusėms, bet galiu pasakyti, kad iš tikrųjų tie sprendimai, kurie dešimtmečius buvo diskutuojami, jie dabar yra finalinėse stadijose“, – pabrėžė jis.
Minėjime dalyvavęs pedagogas: dėmesio Holokausto temai mokyklose trūksta
Savo ruožtu minėjimo renginyje su savo mokiniais dalyvavęs „Pažinimo medžio“ mokyklos mokytojas Antanas pabrėžė, kad siekiant išvengti antisemitizmo nuotaikų stiprėjimo – būtina ugdyti tolerantiškesnę jaunąją kartą.
„Panašu, kad antisemitizmo nuotaikos ne tik gajos, bet ir vis stiprėjančios – kas matoma Vakarų šalyse. Ir kas yra keista, kad jauni žmonės turi daugiau antisemitinių pažiūrų negu vyresnio amžiaus. Tai dėl to mums reikia ypač daug dėmesio skirti ugdymui apie diskriminaciją apie žmogaus teises, kad užkirstume kelią bet kokiai diskriminacijos formai Lietuvoje“, – pabrėžė minėjime dalyvavęs mokytojas.
Pedagogas taip pat pabrėžė manąs, kad Holokausto tema mokyklose yra per mažai kalbama.
„Programose dėmesio tam nėra labai daug, skiriama vos viena kita pamoka. (…) Kad iš esmės, giliai būtų analizuojamas genocidas ar Holokaustas, tai tam nėra skiriama pakankamai laiko ir dėmesio“, – pripažino jis.
Pirmadienio vakarą atminimo dienos renginius užbaigs koncertas „Muzika ateities kartoms“ Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salėje.
Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena skirta Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos dabartinėje Lenkijos teritorijoje išlaisvinimui pažymėti, Antrojo pasaulio karo metu nacių vykdyto žydų genocido aukoms pagerbti.
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
