Penktadienį nevyriausybinė organizacija “SOS Ukraine”, kartu su partneriu Vilniaus miesto savivaldybe (VMS) ir Lietuvos verslo atstovais, pradėjo iniciatyvą “Rebuild Ukraine. Better”. Ukrainos Ministrų Kabineto atstovai, Regionų Vystymo Vice-Ministrė, Kyjivo Karinės Administracijos Vadovai renginyje išdėstė Bučios, Irpinės, Brovarų, Vyšgorodo ir kitų priešo pažeistų Ukrainos miestų ir regionų atstatymo reikmes. Sutarta, kad “SOS Ukraine”, VMS ir kiti Lietuvos ekspertai pagelbės atstatant Ukrainą, siekiant diegti modernų požiūrį į urbanizmą, geresnį valdymą ir labiau efektyvius finansinius įrankius.
Vilniaus miesto vyr. Architektas Mindaugas Pakalnis padėkojo Ukrainos pusei už Vilniui ir Lietuvai suteiktą galimybę tapti tam tikro Ukrainos regiono atstatymo globėjais. Mindaugas Pakalnis sakė, kad reikia pasinaudoti atstatymu, kaip galimybe padaryti Ukrainos miestus modernesnius.
“Miestus, kuriuos vystant, siekiama pagerinti žmonių komfortą ir bendruomeniškumo jausmą. Lietuva padarė daug klaidų atstatant šalį pokario metais, tarkim Vilkaviškio ar Utenos miestuose buvo taikomos sovietinės planavimo dogmos. Tačiau teigiami pasikeitimai irgi yra – dabar miestus vystome vadovaudamiesi naujais paprastais principais – pavyzdžiui, kad reikia daugiau žalumos gatvėse ir mažiau “fake” senovės architektūroje. Toks partneryste su privačiu sektorium, dialogu su bendruomenėm ir neformaliu požiūriu paremtas miestų planavimas duotų naudos ir atstatant Ukrainos miestus”, – teigė vyriausiasis miesto architektas M. Pakalnis.
“Do Architects” atstovė Gilma-Teodora Gylytė pristatė kelis konkrečius pavyzdžius, kaip būtų galima panaudoti ir adaptuoti Ukrainoje egzistuojančią sovietinę infrastruktūrą, kurios apstu ir Lietuvoje. Naujam gyvenimui prikeltas “Pelėdžiuko” darželis Pagiriuose, Vilniuje, geriausiai iliustruoja tai, kaip vaikai gali persikelti iš keturių niūrių, sovietinių sienų į žaismingą, jaukią, modernią erdvę, idealiai skirtą augimui ir bendravimui. Naugarduko gatvės atstatymas Vilniuje įrodo, kad ir sovietiniai miegamieji ar industriniai rajonai gali tapti patrauklūs sustoti ir būti, o ne tik kuo greičiau pralėkti automobiliu. “Akropolio Vingio” projektas taip pat sako, kad atskirų prekybos centrų statymo era irgi baigiasi, nes komercinė pastato paskirtis gali būti lengvai integruota kartu su kitomis žmonių reikmėmis.
Roza Tapanova, Ukrainos Pirmosios Vice-Premjerės Patarėja: Patronažui Lietuvai siūlome imti ne tik regionus, bet ir sektorius. Tarkim, socialinę infrastruktūrą, tokią kaip mokyklos ir darželiai. Adaptuodami sovietinius statinius ne tik taupome finansinius resursus, bet ir parodome, kad naujas gyvenimas įmanomas išlaikant žmonėms įprastą aplinką. Svarbu, kad ne tik lietume betoną ir dėtume langus, bet ir suteiktume naujas paslaugas ir taikytume naują požiūrį į žmogų. Psichologinė parama vaikams ir jaunimui – viena tokių esminių paslaugų, ypač tiesiogiai su karo veiksmais susidūrusiose Ukrainos vietose ir bendruomenėse.
Natalija Kozlovska, Ukrainos Regioninio vystymo Vice-Ministrė, atkreipė dėmesį į reikmę optimizuoti vietos ir donorų resursą. Optimalesnis atstatymo modelis gali reikalauti modulinių namų, pre-fabrikuotų struktūrų, standartizuotų sprendimų panaudojimo, senos infrastruktūros adaptavimo naujoms reikmėms. Ne viskas, kas gražu ir patogu, turi būtinai būti statoma tuščioje vietoje. Šalia to, Lietuvos ekspertai buvo pakviesti atlikti analizę, ar ekonomiškai ir socialiai bus iš viso naudinga atstatinėti kai kurias Ukrainos vietoves, kurios buvo sunaikintos didesne dalim, jau prieš karą nerodė pakankamos gyvasties. Ko gero, bus reikalingas kai kurių Ukrainos vietovių konsolidavimas ir miestelių apjungimas į didesnes aglomeracijas.
“SOS Ukraine” direktorius Dovydas Vitkauskas: “mes pasiruošę atstatyti Ukrainą bendromis pastangomis – ir geriau, nei buvo! Ukrainos valdžia galėtų pasistengti sudaryti kiekvienam donorui ar investuotojui galimybę maksimaliai pasirinkti savo procesą ir būdą, kuriuo minėtas atstatymas vyks, be biurokratinių trukdžių ir “iš dangaus” primestų reikalavimų.” Kartu reiks spręsti įsisenėjusias strategines problemas Ukrainoje: atsisakyti “no man’s land” požiūrio urbanistikoje mieste aiškiai atskiriant privačias erdves nuo viešų, apjungti žemės ir NT registrus, sukurti pilnavertį adresų registrą, automatizuoti statybos leidimų procesą, perkelti registrų duomenis į debesį ir pan. Be šitų politinių namų darbų atlikimo donorams bus sudėtinga koordinuoti procesus ir pasiekti rezultatą padedant Ukrainai.
Susitikimo dalyviai atkreipė dėmesį, kad Ukrainos atstatymas pareikalaus itin glaudaus valdžios, bendrijų, verslo ir tarptautinių investuotojų dialogu pagrįstų sprendimų.
