Vilniuje netrukus prasidės šienavimo sezonas. Viena pagrindinių naujovių – aukštesnė veja vietose, kur žmonės leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose. Čia veja nuo šiol bus palaikoma 7–12 cm aukščio, 2 centimetrais aukštesnė nei pernai. Šienavimo sezonas prasidės, kai žolė pasieks 12 cm aukštį. Priklausomai nuo orų, tai gali įvykti balandžio pabaigoje ar gegužės pirmomis savaitėmis.
Senamiesčio teritorijose šienavimas prasidės anksčiau – kai veja pasieks 7 cm aukštį. Šis lygis bus palaikomas visą sezoną, o per žemai pjautos arba „skustos“ vejos bus griežtai vengiama.
Šiemet dėl užfiksuotų invazinių augalų židinių panaikintos natūralaus atžėlimo zonos šlaituose palei magistralines gatves. Šios teritorijos nuo šiol bus šienaujamos 1–3 kartus per sezoną, naudojant aukščiausią pjovimo padalą, kokią turi šienavimo technika. Tikimasi, kad kelių metų laikotarpiu, suvaldžius invazinių rūšių plitimą, šiose vietose bus galima grąžinti natūralios gamtos režimą.
„Atsižvelgdami į mokslininkų įžvalgas, sukauptą kelių sezonų patirtį bei nuolat besikeičiančias klimato sąlygas, atitinkamai koreguojame taikomus šienavimo būdus. Pavyzdžiui, išnykus invazinėms rūšims, teritorijoms vėl leidžiame natūraliai atželti. Svarbu pažymėti, kad gyventojams palikta galimybė bendru sutarimu šalia savo namų puoselėti natūralaus atžėlimo plotus. Galima teikti siūlymus ir dėl kitų miesto teritorijų, kreipiantis į savo seniūniją“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės Miesto aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.
Daugiau nei 5000 ha šienaujamo ploto
Kaip ir ankstesniais metais, visos bendro naudojimo teritorijos, kurias prižiūri miestas, suskirstytos į tris šienavimo režimus, o jų bendras plotas sudaro 5189 ha.
Trumpa veja (7–12 cm) palaikoma parkuose, skveruose, daugiabučių kiemuose, sporto aikštelėse bei gatvių skiriamosiose juostose. Šio tipo veja užima 3946 ha.
Pievos, išsidėsčiusios magistralinių gatvių šlaituose, Neries upės krantinėje, neužstatytose teritorijose ir pagal specialius kriterijus parinktose teritorijose, šienaujamos 1–3 kartus per metus. Pievų plotas mieste siekia 1196 ha.
Natūralaus atžėlimo teritorijos, kurios nešienaujamos ir skirtos natūraliam biotopų formavimuisi, šiemet mieste užima 47 h. Šios teritorijos yra atidžiai stebimos – pastebėjus invazinių rūšių židinius, jose taip pat pradedamas šienavimas.
Vilniuje teritorijos šienaujamos traktoriais, mikrobangomis valdomais savaeigiais žolės pjovimo robotais, elektriniais trimeriais, o pagrindiniai transporto žiedai antrus metus iš eilės bus šienaujami autonominiais saulės energija varomais žolės pjovimo robotais.
Šienavimo darbus mieste vykdo „Grinda“, „Ekonovus“, „Šilėja“, „Ecoservice “ ir „Stebulė“.
Sausros metu nešienaus
Svarbu pažymėti, kad sausros laikotarpiu šienavimo darbai nebus vykdomi. Jei oras bus ypač sausas, žolė nebus pjaunama, kad neišdžiūtų dirvožemis ir augmenija. Ši praktika padeda sumažinti dulkėjimą, karščio kaupimąsi ir palaiko natūralų mikroklimatą mieste.
Pievos mieste atlieka itin svarbią ekologinę funkciją. Pasak kraštovaizdžio architektės Vaivos Marozienės, jos padeda sulaikyti lietaus vandenį, vėsina aplinką, valo orą, mažina erozijos riziką bei stiprina biologinę įvairovę. Pievų formavimuisi būtinas reguliarus, bet tausojantis šienavimas.
