Jau dešimtmetį tęsiasi ydinga praktika, kai daugiau nei pusė Vilniaus daugiabučių šilumos punktų vis dar nepriklauso šių namų gyventojams. AB Vilniaus šilumos tinklai (toliau – VŠT) nori vilniečiams grąžinti tai, kas jiems visada ir priklausė, todėl gyventojai kviečiami savo nuosavybėn perimti šilumos punktus. Paprasta procedūra būtina norint netrukdomai disponuoti savo turtu, valdyti remonto išlaidas arba gauti paramą daugiabučio renovacijai.
Šilumos punktas yra neatsiejama kiekvieno centralizuotai šildomo namo inžinerinė dalis. Tai – pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys užtikrinantis tinkamos temperatūros karšto vandens ir šilumos paskirstymą į kiekvieną butą ir patalpą.
Šiuo metu galiojantis Šilumos ūkio įstatymas numato, kad daugiabučių šilumos punktai yra namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims. Vis dėlto iš 7 000 Vilniaus šilumos punktų net 3 700 nėra gyventojų nuosavybė – jie vis dar oficialiai priklauso VŠT. Tai prieštarauja įstatymui ir apsunkina gyventojams galimybę tinkamai valdyti savo turtą. Pavyzdžiui, gyventojams nusprendus modernizuoti daugiabutį namą, sprendimo įgyvendinimą tektų atidėti tol, kol būtų išpirktas šilumos punktas.
Prieš daugiau nei dešimtmetį bendrovė, gavusi gyventojų daugumos pritarimą, senus ir neefektyvius šilumos punktus savo lėšomis pakeitė naujais. Tai gyventojams suteikė galimybę patiems reguliuoti šilumos intensyvumą ir sutaupyti, tačiau tokiu būdu šilumos punktai tapo bendrovės nuosavybe. Nuo 2011 m. pasikeitus Šilumos ūkio įstatymo nuostatoms, kuomet namo butų ir patalpų savininkai turėjo perimti šilumos punktus savo nuosavybėn, iki šiol toks procesas vyko vangiai.
„Aktyvesnės daugiabučių bendruomenės, taip pat tos, kurios siekė paramos namų modernizavimui, perėmė šilumos punktus savo nuosavybėn. Vis dėlto didelė dalis daugiabučių tuo niekada nesirūpino. Daug šilumos punktų formaliai liko mūsų nuosavybėje, nors pagal įstatymą negalime jų nei remontuoti, nei prižiūrėti – ši funkcija įstatymu pavesta namo administratoriams. Susiklostė paini situacija“, – aiškina VŠT Perdavimo tinklo direktorius Algimantas Sadauskas.
Jam antrina ir Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Ilja Karužis: „Matome, kad susiklosčiusi situacija gyventojų atžvilgiu nėra teisinga ir kelia papildomų nepatogumų, pavyzdžiui, gyventojams nusprendus modernizuoti daugiabutį namą tektų atidėti šio sprendimo įgyvendinimą tol, kol būtų išpirktas šilumos punktas. Šis procesas reikalautų papildomų laiko sąnaudų ir atitolintų pastato modernizavimo naudos gavimą vėlesniam laikui, todėl prisidedame prie kvietimo perimti šilumos punktus ir laisvai disponuoti šiuo turtu”.
Šiuo metu šilumos punktų remontu ir priežiūra rūpinasi daugiabučių namų administratoriai – nesvarbu, ar šie įrenginiai yra gyventojų, ar VŠT nuosavybė.
Didžiąją dalį šilumos punktų, kurių, kaip numato dabartinis įstatymas, gyventojai nėra perėmę nuosavybėn, VŠT jiems perleis už simbolinę kainą, pavyzdžiui, už 0,29 Eur (kiekvieno šilumos punkto kaina vertinama individualiai). Kadangi šių įrenginių nereikia registruoti jokiame registre, procedūra nėra sudėtinga. Gyventojai turi susirinkti, nubalsuoti, kad nori tapti savo namo šilumos punkto savininkais, kreiptis į VŠT klientų aptarnavimo centrą ir pasirašyti pirkimo-pardavimo aktą.
„Jeigu gyventojai neužtikrinti, kad gali patys tai padaryti, daugiabučių namų administratoriai tikrai padėtų atlikti šią nesudėtingą procedūrą. Neabejotinai palankiau būti pilnateisiais viso namo turto savininkais ir turėti sprendimų laisvę. Ypač, kai kalbame apie tokią svarbią namo dalį kaip šilumos punktai. Gyventojai renovuodami savo namą negali atnaujinti ir šilumos punktų, jeigu pastarieji priklauso trečiosioms šalims, o ne patiems gyventojams“, – teigia A. Sadauskas.
