Lietuvą ir toliau svilinant karščiams, vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ didžiausią vandens suvartojimą fiksuoja sekmadienio vakarais. Specialistai atskleidžia, jog vandens suvartojimui įtakos turėjo ir visai neseniai pasibaigęs Europos futbolo čempionatas.
Bendrovės duomenimis, darbo dienomis sumažėjo rytiniai vandens suvartojimo pikai, tačiau jie prailgo, taip šiek tiek primindami savaitgalius. O štai sekmadieniais vandens suvartojimo pikai tapo nauja akivaizdžia tendencija. Tai „Vilniaus vandenų“ specialistai sieja ne tik su šalyje tvyrančiais karščiais, bet ir su karantino atlaisvinimais bei prasidėjusiu atostogų sezonu.
„Atlaisvėjus karantinui, prasidėjus ilgai lauktoms atostogoms, matyti, kad didelė dalis gyventojų leidžia sau ilgiau pamiegoti bei vėliau pradeda naudoti vandenį. Anksčiau jie intensyviausiai vandenį naudodavo ankstyvą rytą, o dabar vandens vartojimo augimas rytais tęsiasi iki 10 ar net 11 val. Šią vasarą pastebime ir naują tendenciją – vandens suvartojimo pikas pasiekiamas sekmadienį. Pandemijos metu nemaža dalis miestiečių persikėlė gyventi ir dirbti į sodus, sodybas, tad sugrįžę po pramogų iš miesto ar pajūrio vandenį jie naudoja daržų, sodų ir žolynų laistymui“, – sako bendrovės „Vilniaus vandenys“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius Saulius Savickas.
Anot bendrovės atstovo, daugiausia netikėtumų pažėrė praėjęs savaitgalis, tiksliau naktis iš sekmadienio į pirmadienį, tuomet vandens suvartojimas daugiabučiuose, taip pat ir individualiuose namuose stipriai išaugo ne sekmadienio popietę, kaip įprasta, bet gerokai po vidurnakčio. „Vilniaus vandenys“ darbuotojų spėjimu, tai nulėmė finalinės Europos futbolo rungtynės tarp Italijos ir Anglijos komandų, kurios ir pakoregavo įprastą vilniečiams „dušo laiką“.
Šeštadienių vakarais vartojimas būna daug mažesnis palyginus su darbo dienomis ar kitais sezonais. Tai siejama su tuo, kad daugelis dar penktadieniais išvyksta iš miesto. O sekmadienio vakarais vandens suvartojimas užsitęsia ilgiau ir būna pats didžiausias palyginti su visų kitų savaitės dienų vakarais.
Vandens suvartojimui įtakos turi ne tik karščiai – oro temperatūra, kritulių kiekis, bet ir vietovė. Miesto rajonuose, kuriuose daugiau individualių namų (pvz. Kalnėnai), po intensyvesnio lietaus, vandens suvartojimas nesiskiria nuo vandens suvartojimo daugiabučiuose, o štai po karštų dienų individualių namų gyvenvietėse gyventojai laisto žaliuosius plotus, vaismedžius, vaiskrūmius ir net vejas, tad suvartojimas šiuose rajonuose išauga ir kelis kartus. Paprastai daržai ir sodai laistomi vėlyvą vakarą ar net naktį.
Dėl nenutrūkstamų karščių šių metų birželį vilniečiai suvartojo 2 457 000 kub. m. vandens ir tai yra net 100 tūkst. kub. m. daugiau nei prognozavo „Vilniaus vandenys“ specialistai. Dėl nesitraukiančių karščių iš šalies tikėtina, kad vandens suvartojimas ir toliau augs.
Visgi, specialistų teigimu, Vilniuje geriamo vandens nepritrūks, nes sostinėje ir jos rajone yra maždaug 6 kartus daugiau geriamojo vandens negu reikia. Iš viso geriamojo vandens suvartojimo poreikis Vilniuje siekia maždaug 2–2,5 mln. kub. metrų vandens per mėnesį. Tuo tarpu galimybės išgauti vandens iš visų bendrovei priklausančių vandenviečių yra kiek daugiau nei 12 mln. kubinių metrų vandens per mėnesį. Tačiau tvyrant karščiams ir intensyviai vartojant vandenį gali būti fiksuojamas sumažėjęs vandens slėgis. Bendrovė prašo klientų būti supratingais – nešvaistyti vandens ir naudoti jo tiek, kiek iš tiesų reikia.
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
