Lietuvos architektus, kaip visumą, reikia vertinti teigiamai. Pažvelgus į XX a. pabaigos darbus Lenkijoje, Baltarusijoje ar Latvijoje mūsiškių darbai tikrai geresni. Tačiau esama ir pastabų. Vieną jų galima vertinti kaip kaimiškumo aidą. Pvz. miestų pastatų aukštingumas lietuvių darbuose buvo gerokai mažesnis nei kaimynų, pvz. ilgai nebuvo ryžtamasi statyti devynaukščius pastatus, vėliau šešiolikaaukščiai buvo tapatinami kone su dangoraižiais. Ir šiandieną toks požiūris daugelio tarpe gajus. Kalbant apie Vilnių gan neramiai žvelgiama į 750 000 dydžio miestą, o jau apie milijoną gyventojų net bijoma pagalvoti. Tuo tarpu sostinė buvo taip planuojama, kad absoliuti dauguma gyventojų buvo apgyvendinti nuo Gariūnų iki Valakampių, o kairiakrantėje Neries dalyje naujos statybos vyko vangiai. Dėl tokio planavimo realybėje dauguma vilniečių iš tikro gyvena kaip normaliame milijoniniame mieste, tik centro apkrova yra mažesnė. Atsižvelgiant į tai čia aptariami objektai laikytini visai normaliais. Daug kur numatytą aukštingumą reikia didinti. Čia galima paminėti Šiaurinės gatvės sankryžą su aplinkkeliu; K18 pastačius yra didžiulė erdvė 9 – 16 aukštų statiniams Kalvarijų gatvės link. Su Žalgirio stadiono vietoje sudygusiais biurais centrą galima sujungti Slucko – Rinktinės gatvių ruože esančius dviaukščius paverčiant poros devynaukščių elementais (principas sėkmingai taikomas Kaune). Elektrinė taip pat yra visiškai normalaus aukščio. Reiktų prestižinį miesto įvaizdį, kokį matome vykstant į Rygą, formuoti ir Kauno kryptimi, užstatant 9-21 aukšto pastatais Gariūnų – Grigiškių ruožą.
Ne straipsnis o kažkokia mišrainė. Gal tam kas dalyvauja procese, šis sakinių kratinys ką nors ir pasako, bet jei nesi į tai įsitraukęs, gali suprasti tik, kad abi pusės viena kitą apskundė, neaišku kuri pirma, kuri po to, neaišku dėl ko apskundė. dėl dviejų pastatų, dėl plano, bet visiškai neaišku, kas tuose pastatuose kam netiko. Savivaldybė kažką, neaišku ką pakoregavo, ir dabar jau viskas gerai, bet vistiek negerai. Kas negai, kam negerai? Architektai kažką skųs, bet neskųs, nes neturi tam lėšų, bet vistiek kažkas negerai…. jokios įvykiu chronoligijos, jokių priežasties ir pasekmės ryšių… ir tai BNS. Liūdesys…. Straipsnis kaip tų pradinukų, kurie dirba Delfi ir nėra gudresni už penktoką.
Vilnius vystosi be jokio bendro plano. Stato visur baltarusiskus daugiabucius pagal blata gave leidimus ir pakeite paskirti 10 kartu kaip visoje posovietineje erdveje. Visiska betvarke. Kas gali parodyti panasaus dydzio vakaru Europos miesta kur pastatai tokie auksti ir naudoja ‘tower in the park’ nepasiteisinusi isdestyma (kurio vakaruose atisake seniausia? That’s right, nera tokio. Tos architektu sajungos sugeba tik zliumbti del high-profile projektu kaip K18 kurie yra savo vietoje ir viskas ten su jais OK. O kad visas miestas skesta pigaus slamsto juroje jiems neidomu.
Lietuvos architektus, kaip visumą, reikia vertinti teigiamai. Pažvelgus į XX a. pabaigos darbus Lenkijoje, Baltarusijoje ar Latvijoje mūsiškių darbai tikrai geresni. Tačiau esama ir pastabų. Vieną jų galima vertinti kaip kaimiškumo aidą. Pvz. miestų pastatų aukštingumas lietuvių darbuose buvo gerokai mažesnis nei kaimynų, pvz. ilgai nebuvo ryžtamasi statyti devynaukščius pastatus, vėliau šešiolikaaukščiai buvo tapatinami kone su dangoraižiais. Ir šiandieną toks požiūris daugelio tarpe gajus. Kalbant apie Vilnių gan neramiai žvelgiama į 750 000 dydžio miestą, o jau apie milijoną gyventojų net bijoma pagalvoti. Tuo tarpu sostinė buvo taip planuojama, kad absoliuti dauguma gyventojų buvo apgyvendinti nuo Gariūnų iki Valakampių, o kairiakrantėje Neries dalyje naujos statybos vyko vangiai. Dėl tokio planavimo realybėje dauguma vilniečių iš tikro gyvena kaip normaliame milijoniniame mieste, tik centro apkrova yra mažesnė. Atsižvelgiant į tai čia aptariami objektai laikytini visai normaliais. Daug kur numatytą aukštingumą reikia didinti. Čia galima paminėti Šiaurinės gatvės sankryžą su aplinkkeliu; K18 pastačius yra didžiulė erdvė 9 – 16 aukštų statiniams Kalvarijų gatvės link. Su Žalgirio stadiono vietoje sudygusiais biurais centrą galima sujungti Slucko – Rinktinės gatvių ruože esančius dviaukščius paverčiant poros devynaukščių elementais (principas sėkmingai taikomas Kaune). Elektrinė taip pat yra visiškai normalaus aukščio. Reiktų prestižinį miesto įvaizdį, kokį matome vykstant į Rygą, formuoti ir Kauno kryptimi, užstatant 9-21 aukšto pastatais Gariūnų – Grigiškių ruožą.
Ne straipsnis o kažkokia mišrainė. Gal tam kas dalyvauja procese, šis sakinių kratinys ką nors ir pasako, bet jei nesi į tai įsitraukęs, gali suprasti tik, kad abi pusės viena kitą apskundė, neaišku kuri pirma, kuri po to, neaišku dėl ko apskundė. dėl dviejų pastatų, dėl plano, bet visiškai neaišku, kas tuose pastatuose kam netiko. Savivaldybė kažką, neaišku ką pakoregavo, ir dabar jau viskas gerai, bet vistiek negerai. Kas negai, kam negerai? Architektai kažką skųs, bet neskųs, nes neturi tam lėšų, bet vistiek kažkas negerai…. jokios įvykiu chronoligijos, jokių priežasties ir pasekmės ryšių… ir tai BNS. Liūdesys…. Straipsnis kaip tų pradinukų, kurie dirba Delfi ir nėra gudresni už penktoką.
Vilnius vystosi be jokio bendro plano. Stato visur baltarusiskus daugiabucius pagal blata gave leidimus ir pakeite paskirti 10 kartu kaip visoje posovietineje erdveje. Visiska betvarke. Kas gali parodyti panasaus dydzio vakaru Europos miesta kur pastatai tokie auksti ir naudoja ‘tower in the park’ nepasiteisinusi isdestyma (kurio vakaruose atisake seniausia? That’s right, nera tokio. Tos architektu sajungos sugeba tik zliumbti del high-profile projektu kaip K18 kurie yra savo vietoje ir viskas ten su jais OK. O kad visas miestas skesta pigaus slamsto juroje jiems neidomu.