Miestas

Vilniaus teisėjas pareiškė besitraukiantis iš darbo dėl mažos algos

Iš pareigų nusprendęs trauktis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariušas Lučinskis viešai įvardijo, jog darbo atsisako dėl mažos algos ir nesant perspektyvų, kad artimiausiu metu situacija pasikeis.

Teisėjų taryba per neeilinį posėdį šią savaitę pritarė šio teisėjo atleidimui iš pareigų savo noru.

„Ačiū, kolega, visų pirma, kad jūs turbūt vienas iš pirmųjų tiesiai šviesiai pasakėt tikrąsias priežastis, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė. – Paprastai girdim teisėjus neoficialiai sakant, dėl ko jie išeina ir kokia tikroji priežastis. Jeigu žmogus nepragyvena iš teisėjo atlyginimo ir negali užauginti vaikų, tai, matyt, į vatą vynioti nereikia, tai už tai jums ačiū“.

 

41 metų D. Lučinskis neslėpė, kad palikęs teisėjo darbą ketina pradėti dirbti advokatu, laiko egzaminus.

„Finansinė situacija – aš jau praradau viltį, kad pagerės situacija. Aš mačiau, kad kolegos iš Kauno kreipėsi į teismą, bet vėlgi istorija kartojasi – prieš gal dešimt metų teisėjai bylinėjosi irgi dėl darbo užmokesčio, ilgi teismo maratonai, turbūt vėl lauks Konstitucinio Teismo įsikišimas, apeliacijos, vėl problema vykdyme, vėl neras antstolis kaip išieškoti, vėl galvosim, kaip išdėstyti vykdymą dalimis ar per 5-10 metų“, – per posėdį kalbėjo D. Lučinskis.  

„Tokia priežastis – finansinė situacija ir vilties praradimas, kad kažkas pasikeis“, – sakė jis.

 

D. Lučinskis vėliau BNS nurodė, kad jo darbo užmokestis su priedais į rankas yra apie 2 tūkst. eurų. Jis mano, kad apylinkės teismo teisėjui turi būti mokama ne mažesnė nei 3,5 tūkst. eurų alga į rankas. 

Ji ir kiti teisėjai dar ragino teisininką nesitraukti ir dar šiek tiek palaukti, bent įstatymo projekto dėl valstybės tarnybos ir viso viešojo sektoriaus pertvarkos svarstymo. 

D. Lučinskis teisininko karjerą pradėjo 2000-siais, dirbdamas policininku Vilniaus rajono policijos komisariate, paskui dirbo advokatų kontoroje „Zabiela, Zabielaitė ir partneriai“ teisininku, 2005-siais metais pradėjo dirbti tuometinio Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo teisėjo padėjėju, teismo pirmininko patarėju, 2013-siais tapo teisėju. Teisme jis kurį laiką nagrinėjo baudžiamąsias, paskui civilines bylas.

 

Teisėjai vėl pradeda bylinėtis dėl algų

Neseniai 25 Kauno apygardos teismo teisėjai padavė į teismą valstybę dėl per krizę sumažinto ir vėliau neatstatyto darbo užmokesčio. Teisėjai pareiškime nurodo, kad 2008-aisiais prasidėjus ekonominei krizei jų atlyginimai sumenko tiek sumažinant koeficientą, tiek ir bazinį dydį.

Teisininkų teigimu, nors 2019-ųjų pirmąjį ketvirtį bazinis dydis buvo padidintas nuo 132,5 euro iki 173 eurų, tuo pat metu buvo pakeista mokestinė sistema – darbdavio mokėti mokesčiai perkelti darbuotojui.

Teisėjai priduria, kad apygardų teismų teisėjų atlyginimas be priedo už stažą 2008 metais prieš mokesčius buvo 2 440,85 euro, o pernai, įvertinus mokesčių reformą, sudarė 2 362 eurus.

 

„Taigi, nors atrodo, kad teisėjų atlyginimai per 13 metų laikotarpį padidėjo apie aštuonis procentus, realiai teisėjo atlyginimas vien dėl mokestinių pasikeitimų nominalia išraiška sumažėjo 3,2 procento“, – tvirtina teisininkai.

Teisėjai prašo Regionų apygardos administracinio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo tam tikros nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.

„Įstatymas abstrakčiai įpareigoja tik įvertinti ir atsižvelgti į tam tikrus kriterijus (vidutinė metinė infliacija, minimali alga, vidutinė alga ir kt.), tačiau konkrečiai nenustato, kaip reikia įvertinti ir kokiu mastu atsižvelgti“, – nurodo pareiškėjai.

 

Į teisėjų atlyginimo problemą mėnesio pradžioje dėmesį atkreipė ir Teisėjų asociacijos valdyba. Ji išplatintame kreipimesi pareiškė, kad per maži atlyginimai kelia grėsmę jų profesijos patrauklumui ir teismų nepriklausomumui bei ragino juos didinti.

Pasak asociacijos, šiuo metu egzistuojantis sisteminis nenuoseklumas ir „teisėjo profesijai keliamų reikalavimų ir tenkančios atsakomybės neatitinkantis atlyginimas riboja galimybę formuoti visuomenės lūkesčius atitinkantį teisėjų korpusą“.

Teismų optimizavimas kelią skinasi sunkiai

Balandį tuometinė prezidento vyriausioji patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė teigė, kad į 35 laisvas apylinkės teisėjų vietas pretenduoja tik 26 kandidatai.

Jos teigimu, neinvestuojant į valstybės tarnybą, į teismus, jų darbo kokybė ir profesionalumas neaugs.

„Vien tik entuziazmu ir prasme esame lygio išlaikyti nepavys. Ir tą puikiai atspindi paskutinio meto atrankos į laisvas vietas“, – kalbėjo patarėja.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad taip pat turi būti įgyvendinami „sisteminiai pokyčiai“: optimizuota teismų veikla, atsisakyta nebūdingų funkcijų, nustatyti objektyvūs teisėjų darbo krūvio rodikliai, išlyginti krūviai tarp tos pačios grandies teismų.

Regionuose mažėjant gyventojų, mažėja ir teismų darbo krūviai, todėl iki 2023-ųjų ketinta optimizuoti 11 teismų. Tačiau tokia reforma savivaldoje ir pačioje teismų bendruomenėje didelio palaikymo nesulaukė.

Dar labiau optimizavus Lietuvos teismų tinklą, atsisakius nereikalingų pastatų tikėtasi gautas ir sutaupytas lėšas skirti teisėjų algų kėlimui, panašų modelį prieš kurį laiką įgyvendino policija ir prokuratūra.

Autorė Ingrida Steniulienė

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
29 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Paprastas

Labai garsiai kalbama apie atlyginimu didejima Lietuvoje, idomu zmogus isejo iki ar jau po atlyginimo “suolio i virsu”?? 🤔

Pagarba

Pagarba šiam buvusiam teisėjui, jog išdrįso garsiai prabilti apie neteisybę su atlyginimais, belieka tikėtis, kad daugiau tam pasiryš, ir ne tik viešins nelogiškus vadovybės sprendimus/paaiškinimus (pagarbiai, remiantis sausais faktais), bet ir veiks ryžtingiau. Gal jau laikas apie teisėjų profesinę sąjungą pasvarstyti, bendrą ieškinį teikti, streikuoti? Taip reikalaujama laikytis tylos, bet kiekvienam išnaudojimui turi būti pasakoma stop. Teisėjai, puikiai išmanydami teisės ir įstatymų niuansus, galėtų pademonstruoti puikų pavyzdį kaip galima ryžtingai kovoti ne bliovimais, įžeidinėjimais, drabstantis purvais ar nuosavybės niokojimu, bet preciziškai išnaudojant visas teisines/įstatymines galias ir spragas, bei užverčiant ir “užvartant” valdžią faktais. Kodėl atitinkamos institucijos negali pakelti bylinėjimosi išlaidų… Skaityti daugiau

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button