Nuo šių metų birželio ne tik neliko PVM lengvatos šildymui, bet ir įsigaliojo 1,89 karto didesnis karšto vandens suvartojimo normatyvas, taikomas tiems namų ūkiams, kurių savininkai nepagrįstai atsisako mokėti pagal skaitiklius arba neįsileidžia šilumos tiekėjo tam, kad būtų įvertintas realiai suvartojamo vandens kiekis. Dabar šie karšto vandens vartotojai per mėnesį moka beveik 13 eurų daugiau nei anksčiau. Padidintą normatyvą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) patvirtino šių metų gegužę, nustačiusi, kad faktinis vidutinis gyventojų suvartojamas karšto vandens kiekis yra dvigubai didesnis, nei jie apmokėdavo pagal anksčiau taikytus normatyvus. Tačiau nepaisant padidinto normatyvo, iki šiol tik 7 proc. namų ūkių atstovų suskubo kreiptis į AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) dėl karšto vandens skaitiklių įrengimo.
„Apie įsigaliojusį padidintą karšto vandens suvartojimo normatyvą individualiai informavome 4656 namų ūkius Vilniaus mieste. Siųsdami laiškus klientams siūlome jų patalpose įrengti bendrovei priklausančius karšto vandens apskaitos prietaisus, kad jie galėtų mokėti už faktiškai suvartotą karšto vandens kiekį. Juk tokiu būdu daugelis gyventojų galėtų sumažinti savo išlaidas karštam vandeniui“, – sako VŠT Klientų aptarnavimo direktorius Vilmantas Markevičius.
VŠT atstovo teigimu, iki šiol į bendrovę dėl skaitiklių įrengimo kreipėsi tik apie 300 gyventojų. Gyventojų delsimą atsiskaityti pagal faktiškai suvartotą karšto vandens kiekį gali lemti įvairios priežastys: atostogų laikas, seni įpročiai arba įsitikinimai.
„Klientų atsiskaitymas už faktiškai sunaudotą karšto vandens kiekį užtikrina tikslesnį ir teisingesnį mokesčių paskirstymą už karšto vandens paruošimą ir jo temperatūros palaikymą konkretaus namo gyventojams. Kitu atveju, šilumos teikėjas negauna dalies pajamų už suteiktas paslaugas ir patiria nuotolius. Karšto vandens netektys iš dalies įtraukiamos apskaičiuojant karšto vandens kainą, taikomą visiems karšto vandens vartotojams, o tai nėra teisinga tų gyventojų atžvilgiu, kurie atsiskaito už faktiškai suvartotą karšto vandens kiekį“, – teigia Vilmantas Markevičius.
Šių metų gegužės mėnesį VKEKK, atsižvelgdama į faktinį karšto vandens suvartojimą tuose namuose, kuriuose yra gyventojų, atsiskaitančių už karštą vandenį ne pagal skaitiklio rodmenis, o pagal normatyvus, patvirtino naujos redakcijos Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką.
Nuo birželio 1 d. gyventojams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, taikomas 5,30 m3 per mėn. karšto vandens suvartojimo normatyvas (iki birželio mėn. buvo taikomas – 2,80 m3 per mėn. normatyvas). VKEKK sprendimą priėmė remdamasi atlikta duomenų nuo 2015 m. gegužės iki 2016 m. balandžio mėn. analize, kuri parodė, kad faktinis vidutinis į tyrimą įtrauktų namų ūkių suvartojamas karšto vandens kiekis yra dvigubai didesnis nei taikomi normatyvai.
Gyventojai, kurie sutinka, kad VŠT įrengtų karšto vandens skaitiklį bute (patalpose), gali apie tai pranešti bendrovės telefonu 1840, el. paštu [email protected], užpildydami tinklalapio (www.chc.lt) elektroninių paklausimų formą „Klauskite – atsakome“ arba kreipdamiesi į bendrovės Klientų aptarnavimų centrus.
VŠT primena, kad centralizuoto karšto vandens vartotojų pareiga įsileisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus yra numatyta LR Energetikos ministro įsakymu patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Teisės aktų nustatyta tvarka, šilumos tiekėjas ar sistemos prižiūrėtojas turi įspėti vartotoją apie savo atvykimą, įrengti, apžiūrėti ar remontuoti butuose bei kitose patalpose esančius šilumos įrenginius bei apskaitos prietaisus.
