Vilnius šiais metais didžiuojasi Europos žaliosios sostinės vardu. Veik kiekviena miesto savivaldybės veikla pažymėta tvarumo ir žalumo ženklu. Tačiau retas įžvelgia, kad Vilniaus užstatymo ryšys su gamta užkoduotas miesto „genuose“ – jo paveldo kloduose. UNESCO pripažįsta, kad Vilniaus istorinio centro harmoningumas ir integralumas, kylantis iš žmogaus kūrybiškumo ir gamtinės aplinkos sąveikos, yra vertingi.
Pildydama šį žinių trūkį, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra kviečia vilniečius ir visus, kam rūpi pažinti miesto gamtinius klodus, dalyvauti edukaciniame cikle „Vilniaus senamiestis – žaliosios sostinės DNR“.
Iš viso mūsų laukia 5 edukaciniai užsiėmimai, 1 seminaras ir 2 ekskursijos, kuriuos ves geologas, dr. J. Šečkus, arboristas, VU doktorantas A. Davenis, architektė-urbanistė, prof. dr. D. Dijokienė, ornitologas M. Čepulis ir kiti, sluoksnis po sluoksnio iškoduodami miesto klodus.
Apie miesto pamatą
Pažintį su Vilniumi pradėsime nuo tų laikų, kai miesto, net gyvenvietės nebuvo, t. y. nuo ledynmečių. Pirmąjį užsiėmimą „Vilniaus geologinė struktūra – miesto pamatas“ balandžio 29 d. ves geologas, dr. Jonas Šečkus, kuris užburiančiai papasakos kaip mūsų gamtinę tvirtovę statė gamta – ilgai, kantriai, labai išradingai ir unikaliai. Štai dėl ko mums dar kartą reikia susitikti ir pasikalbėti apie Vilniaus senamiesčio gamtinę istoriją, aptarti kaip geologinės sąlygos veikia mūsų šiandieninį senamiestį, ūkinę veiklą, kokie iššūkiai laukia ir dėl ko galime būti ramūs.
Ąžuolų sengirė miesto centre?
Vėliau gilinsimės į žaliąjį sostinės masyvą: domėsimės, kokios medžių, kt. augalų rūšys augo ir kokios auga Vilniuje ir jo senamiestyje, kaip jos prisitaiko prie miesto aplinkos, kokios problemos kyla ir kokios priemonėmis galėtume apsaugoti nuo išnykimo ir prisidėti prie jų klestėjimo. Gegužės 21 d. arboristas, VU doktorantas Algis Davenis nukreips mūsų žvilgsnį į archeologinius radinius: ką apie istorinius miškus išduoda radiniai? Ar tikrai kadaise Pilių teritorijoje vešėjo brandus ąžuolynas?
Žmogaus kurtos žaliosios oazės mieste ir jų darna
Vilniaus mieste Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kvietimu pirmosios konfesijos savo namus pradėjo kurti XIV a. Vakarų Europoje tuo metu jau buvo susiformavusios vienuolynų ansamblių su šalia pastatų įrengiamais sodais, bei ūkiais statybos principai ir tradicijos. Pasak edukatorės, kraštovaizdžio architektės Jurgos Silvijos Večerskytės, vienuolynų sodai atliko svarbų žalių oazių vaidmenį viduramžiais susiformavusio Vilniaus senamiesčio audinyje. XVIII a. Vilniaus mieste vienuolynai išgyveno klestėjimo metą, tačiau po 1831 ir 1863 metų sukilimų didžioji dalis konfesijų buvo uždarytos, o vienuolynų ansambliai suniokoti. Deja, iki šiol jie lieka pasakojimų apie barokinį Vilnių šešėlyje.
Jos pasakojimą, vis labiau gręždamasi į urbanistinę aplinką, rugsėjo 11 d. pratęs architektė-urbanistė, Vilnius TECH prof., dr. Dalia Dijokienė, pripažįstanti, kad Vilniaus istoriniame branduolyje reikšmingą vaidmenį vietos formavimuisi ir tapatumui atlieka išraiškingas reljefas ir upės bei jų slėniai: „ Žmogaus sukurtas užstatymas, ansambliai, gatvių trasos ir netgi užstatymo funkcija prisitaikė prie gamtinių sąlygų“.
Bioįvairovė mieste
Švietėjiškų renginių ciklą vainikuos atidus žvilgsnis į šių dienų Vilniaus ekosistemą: ar gyvybinga ji? Kokia flora ir fauna supa mus? Kokios rūšys gyvena Vilniuje ir jo senamiestyje? Kaip jos prisitaiko prie urbanizuotos aplinkos? Su kokiais iššūkiais susiduria, ir kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie jų apsaugos bei gerovės? Kaip viešoji eksosistema prisideda prie vilniečių gerbūvio, jų sveikatos, koks jos vaidmuo miestui prisitaikant prie klimato kaitos? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus drauge su edukacijų dalyviais spalio 9 d. ieškos aplinkosaugos specialistas, biologas Žymantas Morkvėnas, o spalio 22 d. – ornitologas Marius Čepulis.
