Sostinės oro kokybės rodikliai paskutinį dešimtmetį išliko stabilūs, tačiau ryškiausi pokyčiai stebimi paskutinius dvejus metus – vietomis kietųjų dalelių metinės koncentracijos mažėjo net iki 20 proc. Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengta analizė parodė, kad labiausiai mažėjo gyventojų ir foninės veiklos sukeliama tarša, vien anglies monoksido 8 val. koncentracija lyginant su dešimtmečio fiksuotu vidurkiu sumažėjo apie 46 proc.
Vilniuje oro kokybės stebėjimui šiuo metu įdiegtos keturios OKT stotys – Lazdynų, Žirmūnų, Savanorių pr. ir Senamiesčio. Jos įrengtos skirtingose miesto vietovėse, atsižvelgiant į esančius taršos šaltinius. Vienose jų geriausiai atsispindi transporto ar pramonės įtaka aplinkos oro kokybei, kitose – gyventojų antropogeninės veiklos ir foninės taršos įtaka. Visu nagrinėjamu laikotarpiu teršalų koncentracijų mažėjimas užfiksuotas Savanorių pr., Lazdynų bei Senamiesčio stotyse. Savanorių pr., Lazdynų bei Senamiesčio stotyse – taršos mažėjimai stebimi pagal kietųjų dalelių paros ir vidutines metines koncentracijas; Savanorių pr. ir Žirmūnų stotyse – pagal anglies monoksido koncentracijas.
Pasak SĮ „Vilniaus planas“ aplinkos duomenų analitikų, teigiamą ilgalaikį poveikį oro kokybei neabejotinai turėjo Vilniaus miesto bei jo gyventojų automobilių parko amžiaus atjaunėjimas, kai įsigyjant viešojo ir asmeninio transporto priemones vis dažniau pasirenkami elektriniai įrenginiai. Prie oro kokybės pokyčių ilgalaikėje perspektyvoje prisideda ir miesto gyventojų sąmoningumas – vis daugiau vilniečių juda pėsčiomis ar dviračiais ir propaguoja aplinkai draugiškesnį gyvenimo būdą.
Nepaisant stabilių rezultatų, Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, kelis kartus per metus fiksuojamas kietųjų dalelių paros koncentracijos viršijimas. Tai sąlygoja ne tik vietiniai taršos šaltiniai. Dažnu atveju jie kyla dėl nepalankių oro sąlygų ir iš kitų šalių atkeliaujančių teršalų. Vyraujant silpniems vėjams ir nesant kritulių susidaro palankios sąlygos teršalams kauptis oro sluoksnyje, kuriuo kvėpuoja žmonės. Tokiu atveju miestuose galime stebėti smogą ir jausti nemalonų kvapą, tačiau keičiantis meteorologinėms sąlygoms, vėjo krypčiai ir greičiui, tarša sumažėja. Šie oro kokybės pokyčiai yra įprasti kiekvienoje valstybėje ir dažnu atveju priklauso nuo visuomenės sąmoningumo bei miestų taikomų praktikų.
Artimiausiu metu Vilniaus mieste bus siekiama sukurti pažangią miesto ekosistemą, kuri leistų suprasti kaip ir kuo „kvėpuoja“ miestas, koreliuoti duomenis su sveikatos ir emociniais miestiečių rodikliais. Atsižvelgiant į tai, planuoti plėtrą ir vykdyti pokyčius miesto infrastruktūros, transporto eismo, želdinių ir kitose srityse, stebėti pokyčių rezultatus ir įgyvendinti papildomas priemones aplinkos kokybei gerinti. Realiu laiku bus apdorojami duomenys, leidžiantys stebėti fizines, biologines ir organines charakteristikas, kurios egzistuoja aplinkoje ir turi reikšmę miesto „kvėpavimui“. Pasitelkus sudėtingus dirbtinio intelekto algoritmus bus gaunamos tikslios kelių savaičių prognozės, kaip keisis miesto aplinka atsižvelgiant į daugelį parametrų, todėl galima bus lengviau valdyti rizikas ir išvengti krizių.
