Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisija trečiadienį ėmėsi svarstyti idėjos atkurti buvusius istorinius riboženklius – vadinamuosius baltuosius stulpus Savanorių prospekto pradžioje.
Kaip BNS teigė idėją pristatęs etnologas Libertas Klimka, simbolinį įvažiavimą į sostinę XVIII amžiuje, tuometinėje Didžiojoje Poguliankoje (dabar – J. Basanavičiaus gatvėje) žymėję šešių metrų aukščio ir dviejų metrų pločio stulpai iki pat 1848 metų buvo puošti Vyčio simboliais. Vėliau carinės Rusijos administracijos jie pakeisti į dvigalvius ir viengalvius erelius, sovietmečiu stulpai buvo nugriauti.
Analogiški riboženkliai, anot etnologo, buvo ir Antakalnyje, netoli Sapiegų rūmų, taip pat Liepkalnyje.
„Važiuojamojoje Didžiosios Poguliankos dalyje stovėjo du gražūs stulpai, bet svarbiausia – jie buvo papuošti Vytimis. Mano idėja – gaivinti istorinę vilniečių atmintį, nes be stulpų lieka neaišku, kodėl šalia yra tas muitinės pastatas, kodėl šalia yra Šv. Hiacinto koplytėlė, kodėl Simonas Konarskis buvo ten sušaudytas. Tai būtų akcentas, kuris apjungtų visus memorialinius paminklus“, – pabrėžė jis.
L. Klimka sako, kad atkūrus stulpus su Vyčiais originalioje vietoje, jie atsirastų viduryje gatvės ir galėtų apsunkinti eismą.
„Bet kartu tai būtų ir saugumo salelė. Aišku, galima vartus ir praplėsti – vieną stulpą iškelti prie šaligatvio, kitas išeitų toje vietoje, kur yra žaliosios salelės smailė“, – tikino jis.
Idėjai pritaria ir meras Remigijus Šimašius, trečiadienį feisbuke klausęs ir vilniečių nuomonės.
„Tiesa sakant, iš pradžių buvau skeptiškas šios idėjos atžvilgiu, bet kuo toliau, tuo labiau man ji patinka. Taip, miestas išaugo, taip, tai nebūtų tikrieji miesto vartai, nebūtų identiškoje lokacijoje dėl išplatėjusios gatvės, bet tai galėtų būti gražaus miesto simbolio atkūrimas“, – sako R. Šimašius.
Anot jo, idėja atkurti istorinius stulpus jau kelta prieš dešimtmetį. Jis taip pat sako, kad atkuriant stulpus, galima būtų įrengti eismo saugumo salelę, o alternatyva šiai vietai galėtų būti gretima Konarskių gatvė, kuri tuo metu ir buvo pagrindinė.
Autorius: Ignas Jačauskas
