Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sureagavo į Konstitucinio Teismo (KT) pirmadienį paskelbtą nutarimą, kad tiesioginiai mero rinkimai prieštarauja Konstitucijai. Sostinės meras akcentuoja, kad, Seimui priimant tolesnius sprendimus dėl rinkimų įstatymo arba Konstitucijos keitimo, svarbiausia atsižvelgti į gyventojų nuomonę ir norus. Vis dėlto R. Šimašius mano, kad Seimui priimti objektyvų sprendimą bus nelengva.

Meras taip pat akcentuoja, kad prieš 7 metus, kai Seimas priėmė įstatymą dėl tiesioginių mero rinkimų, jis už jį nebalsavo. Jo teigimu, jau tada buvo aišku, kad šis įstatymas yra sunkiai suderinamas su Konstitucija.

Vis dėlto R. Šimašius akcentuoja manąs, kad tiesioginiai mero rinkimai gyventojams yra tinkamesni. Sostinės mero teigimu, tai rodo ir gyventojų aktyvumas tiesioginiuose merų rinkimuose.

„Yra tokių merų ir tokių situacijų, kuriems turbūt būtų geriau būti išrinktiems tarybos. Bet aš nemanau, kad miestiečiams nuo to geriau būtų. Ir man atrodo, kad tai, jog meras yra tiesiogiai išrinktas, gavęs tiesioginį pasitikėjimą ir ši pozicija nėra politinio turgaus taryboje dalis arba prekė, kaip būdavo anksčiau, tai man atrodo, kad daugelį Lietuvos miestų ir savivaldybių tai atvedė į gera“, – spaudos konferencijoje sakė R. Šimašius.

„Juo labiau, kad žmonių pasitikėjimas rodo, jog tai yra dalykai, kurie davė postūmį savivaldoje. Tai, mano supratimu, vis dėlto buvo teigiamas postūmis“, – pridūrė jis.

Vilniaus miesto meras atkreipia dėmesį, kad šios kadencijos Seimas iki kitų savivaldos rinkimų dar turi nemažai laiko Konstitucijos arba rinkimų įstatymo pakeitimui. Vis dėlto sostinės meras įsitikinęs, kad Seimui objektyvų sprendimą priimti bus nelengva.

Seime, deja, labai daug politinės konjunktūros, ir manau, kad, deja, partijos skaičiuoja, ar jų merų daugiau yra tiesiogiai išrinktų, ar netiesiogiai išrinktų, ar jie turi perspektyvas artimiausiuose rinkimuose ir jų kandidatas bus išrinktas meru. (…) Tai manau, kad, deja, bet politinis elitas labai daug tiesiog skaičiuos ir žiūrės, kaip jiems pasiekti savo tikslus“, – sakė R. Šimašius.

„Labai noriu palinkėti, kad vis dėlto būtų atsižvelgta į žmonių nuomonę, į tai, ko žmonės tikisi, ir man atrodo, kad čia yra esminis dalykas“, – taip pat akcentavo jis.

ELTA primena, kad KT pirmadienį paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.

„Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad savivaldybės tarybai vadovauja vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras ir kad meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus, prieštarauja Konstitucijai“, – skelbia Konstitucinis Teismas.

Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Savivaldybių merai tiesiogiai buvo išrinkti du kartus. Iki 2015 metų, kai nuspręsta įvesti tiesioginius merų rinkimus, savivaldybių vadovus rinkdavo pačios tarybos.

Gailė Jaruševičiūtė (ELTA)

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

20 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist