Miestas

Vilniaus kūrybinių industrijų sėkmės istorijos pristatytos tarptautinei bendruomenei

Vilniaus miesto savivaldybė, kartu su septyniomis Europos sostinėmis, įgyvendina projektą „Kultūra – visiems“. Kovo 9-10 d. įvyko paskutinis šios programos susitikimas – tarptautinė konferencija „Access Transnational Meeting Vilnius“, o jos metu pristatytos šešios kultūros iniciatyvos, skatinančios vilniečių įtraukimą į kultūrą ir kultūros prieinamumo didinimą už sostinės centro ribų.

Hibridinė konferencija transliuota iš Energetikos ir technikos muziejaus. Joje nuotoliniu būdu dalyvavo Amsterdamo (Nyderlandai), Sofijos (Bulgarija), Rygos (Latvija), Talino (Estija), Londono (Didžioji Britanija), Lisabonos (Portugalija) ir Dublino (Airija) savivaldybių, kūrybinių industrijų atstovai bei visuomenės veikėjai.

Vilnius – kultūros miestas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėjas Tadas Rimdžius konferencijos dalyvius supažindino su sostinės kūrybinėmis ekosistemomis: kultūrinėmis veiklomis besikuriančiuose rajonuose (Užupyje, Paupyje, Naujamiestyje), miegamuosiuose ir nuo centro nutolusiuose mikrorajonuose (Naujojoje Vilnioje ar Trakų Vokėje). T. Rimdžius išsamiai pristatė kultūros politikos strateginius dokumentus, Vilniaus miesto paslaugų sektoriaus būklės tyrimą, kultūros plėtros gaires ir prioritetus iki 2026 m.

 

„Kino pavasario“ generalinis direktorius Algirdas Ramaška kalbėjo apie festivalio iniciatyvas pandemijos laikotarpiu – „Aerokiną“ Vilniaus oro uoste, atostogas su „Kino pavasariu“ sostinės viešbučiuose. Kristupo vasaros festivalio vadovė Jurgita Murauskienė parodė „Kristupo piknikus“ – klasikinės muzikos koncertus žaliosiose miesto erdvėse. Energetikos ir technikos muziejus prisistatė kaip kultūros ir mokslo centras, industrinio paveldo objektas, kuriame kuriamos naujos interaktyvios ekspozicijos.

Antrąją konferencijos dieną dėmesys sutelktas į kultūros paveldą. Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka įvairiuose sostinės mikrorajonuose veikia kaip bendruomenės centras – kuria dienos centrus, pozityvios tėvystės programas ir „Atvirumo [email protected]ą“. Ieva Šiušaitė apžvelgė Trakų Vokės dvaro sodybos rekonstrukciją ir atgimimą, Živilė Diawara – kaip buvusioje „Elfa“ radijo imtuvų gamykloje įsikūrė menų fabrikas „Loftas“ ir galerija po atviru dangumi „Open Gallery“. Abi šios erdvės nuo savo įsikūrimo smarkiai pakeitė miestovaizdį ir bendruomenių gyvenimą.

Kūrybinės inspiracijos iš Vilniaus

Be minėtų pranešimų konferencijos organizatoriai į programą įtraukė ir kūrybinių inspiracijų. Užsienio svečiams pasakota apie lietuviškas sutartines, įrašytas į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Didelio susidomėjimo sulaukė „Vilnius 700“ iniciatyva – renginiai, skirti 700-ajam Vilniaus paminėjimo jubiliejui ateinančiais metais. Taip pat – trumpametražis filmas „Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos“ apie aplinkos menininkės A. Kasubos kūrybą ir to paties pavadinimo parodą, veikusią Nacionalinėje dailės galerijoje 2021 metais.

 

Konferencijos moderatoriaus, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vadovo dr. Rasiaus Makselio teigimu, pristatytos kūrybinės idėjos savo kokybe ir originalumu nenusileido partneriams Europos kontekste. „Esame pratę semtis idėjų užsienyje, o šįkart buvo matyti, kad mūsų idėjos ir sprendimai buvo aktualūs ir sudomino Europoje dirbančius kolegas“, – teigė R. Makselis.

„Urbact“ programos finansuojamo projekto „Kultūra – visiems“ tikslas – pasidalinti patirtimi, kaip kiekviena įstaiga įveikia pastarųjų metų socialinius bei ekonominius iššūkius. Užsienio partneriai domėjosi, kaip minėtos įstaigos keitė savo veiklą dėl Covid-19 pandemijos, kaip dėl to keitėsi jų finansavimo šaltiniai.

Vilniaus miesto mero pavaduotoja Edita Tamošiūnienė atkreipė dėmesį, kad projektas vykdomas sudėtingu laikotarpiu. „Bendradarbiavimas vyksta popandeminiu, įtampų kupinu metu, todėl dalijimasis patirtimi su užsienio partneriais tampa dar aktualesnis. Išgirdome daug įdomių, mums adresuotų klausimų, aptarėme finansavimo, administravimo, teisinio reguliavimo – speficinius kultūrinės plėtros klausimus“, – pabrėžė ji.

 

Stiprina bendruomeniškumo jausmą

Pagrindiniai „Kultūra – visiems“ tikslai – mažinti kultūrinę izoliaciją, stiprinti bendruomeniškumo jausmą ir užtikrinti aktyvų gyventojų dalyvavimą kultūriniuose renginiuose. Pasak R. Makselio, šie ilgalaikiai tikslai reikšmingi daugeliui Europos miestų.

„Vilniaus miesto planavimas sovietmečiu lėmė, kad visuomeninis gyvenimas vyko miesto centre, tai užprogramavo ilgus metus kultūrai plėstis būtent čia, – kalbėjo pašnekovas. – Tačiau kultūros centralizacija, periferinėse vietovėse kylančios socialinės problemos paliečia visus miestus. Kiekvienas jų sudaro savo sprendimų strategiją: įgalina bendruomenę, imasi struktūrinių sprendimų, kuria mobilias programas, atvedančias profesionalųjį meną į regionus. Šio projekto metu, remdamiesi užsienio šalių pavyzdžiais, pasirenkame ir mums tinkamus sprendimus.“

 

Projekto metu tarptautines konferencijas rengė ir kiti „Eurocities“ miestai-partneriai. Projekto vadovė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Veronika Jaruševičiūtė šį Vilniaus prisistatymą vertino kaip aukšto lygio pasirodymą. „Užkėlėme kokybės kartelę. Konferenciją transliavome unikalioje erdvėje, Energetikos ir technikos muziejuje, jos metu rodėme daug vaizdo medžiagos iš įvairių projektų: Gatvės muzikos dienos, Vilniaus šviesų festivalio, muziejų atidarymų. Vilnius pasirodė kaip daugiakultūris, įdomus, žalias ir atviras miestas“, – sakė V. Jaruševičiūtė.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
4 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 
Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button