Iki Didžiosios sinagogos archeologinių tyrinėjimų pabaigos liko dar dešimt dienų, tačiau jau rasta daug įdomių detalių apie šį kadaise Vilniuje stovėjusį žydų pastatą. Tikimasi, kad prie kasinėjimų bus grįžta ir kitais metais, portalui LRT.lt sako Izraelio Senienų tarnybos direktorius Jonas Seligmanas. Archeologas Justinas Račas teigia, kad šiais metais pavyko rasti itin puošnių liekanų, pavyzdžiui, karnizinių koklių. Visi šie radiniai keliaus į Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų.
Liepos 9–31 d. Vilniuje vykdomi Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai. Jų metu siekiama tyrinėti pirčių pastato liekanas, patikslinti Didžiosios sinagogos perimetrą bei aptikti šiaurės vakarinę sieną.
Džiaugiasi, kad tyrinėjimai domina vilniečius
Labai svarbu ir džiugu, kad Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai domina žmones, sako Izraelio Senienų tarnybos direktorius Jonas Seligmanas. Pasak jo, kadaise Vilniuje stovėjusi Didžioji sinagoga žydams buvo ir yra tarsi katedra.
Kaip aiškina J. Seligmanas, labai svarbu suprasti, kad Didžioji sinagoga buvo viena iš pastatų komplekso dalių: „Čia buvo ne tik sinagoga, bet ir kelios koplyčios, vonios, vandens tiekimo įrenginiai, net mažas kalėjimas. Taip, tai tiesa, žydai turėjo autonomiją ir jei kildavo problemų bendruomenėje su kuriuo nors iš jos narių, jį galėjo išsiųsti į Didžiosios sinagogos kalėjimą.“
J. Seligmanas teigia, kad liko 10 dienų kasinėjimams. „Tikiuosi, kad galėsime grįžti kitais metais ir tęsti pradėtus darbus. Viskas priklauso nuo biudžeto. Kitais metais norėčiau atkasti priešais mokyklos pastatą ir Žydų gatvę esančią sinagogos dalį. Taip pat tęsti tyrimus pastato viduje. Prieš išvykdami dėl klimato turėsime viską vėl uždengti žemių sluoksniu, nes šaltis ir ledas tuoj pat viską sunaikintų. Girdėjau, kad žiemą čia šalta“, – nusijuokia jis.
Tikisi lokalizuoti ir kitus pastatus
Archeologas Justinas Račas, pasakodamas apie Didžiosios sinagogos tyrinėjimus, tikina, kad šiais metais komandos tikslas yra atidengti vieną iš ritualinių žydų vonių. „Dar vienas tikslas – lokalizuoti sinagogos ir pirčių komplekso vietas, nes tai buvo du didžiausi pastatai. Juos naudodami kaip atskaitos tašką, galėtume lokalizuoti ir kitus pastatus“, – aiškina archeologas.
Anot J. Račo, kasinėjimai parodė ir išorinių pastatų, nepriklaususių žydams, sienas: „Kai kurios dalys padengtos tinku, tai – jau kito pastato kambarys. Pamatyti galima vieną iš pirčių komplekso mikvių (ritualinių baseinų). Po voniomis – vandens rezervuarai. Vandentiekis buvo įvestas nuo Vingrių šaltinių. Tuo vandentiekiu vanduo buvo tiekiamas ne tik žydų kvartalui, bet ir Vilniuje gyvenusiems vokiečiams, lenkams, kitų tautybių žmonėms.“
Radiniai keliaus į muziejų
J. Račas teigia, kad šiuo metu svarbiausia yra nustatyti sinagogos ir kitų komplekso statinių ribas, užfiksuoti jų koordinates ir sutapatinti su turimais planais. 2011 metų tyrimai parodė, kur yra šiaurės vakarų kampas, įėjimas ir pietų kampas, tačiau skaitmeninio plano neišliko, todėl jis sudarinėjamas iš naujo.
Šiuo metu tyrinėjamas pirčių komplekso kampas ir šalia jo buvusi, kaip manoma, ūkinė duobė, kurioje rasta randama daug gyvulių kaulų, keramikos, koklių. „Pirčių kompleksą jau galime gan tiksliai lokalizuoti. O ūkinės duobės archeologiniams radiniams yra pati geriausia vieta“, – sako jis.
Toliau archeologas rodo atidengtą mikvą – nedidelio, maudymuisi skirto pastato liekanas su vis dar veikiančia kanalizacija. Matomas prieangis, galinė siena, išlikusios originalios XIX a. pab.–XX a. plytelės.
Mokyklos pastato viduje šiuo metu taip pat vyksta archeologiniai kasinėjimai, čia kaupiami ir archeologiniai radiniai. „Šiais metais bandome kasinėti ir pastato viduje, išgriovėme sieną, grindis. Toje vietoje turėjo būti centrinė ir pati švenčiausia sinagogos dalis su 4 didžiulėmis kolonomis, pakyla. Taip bandysime žiūrėti, kiek sinagogos liekanų išliko po pastatu. Galbūt statant mokyklą buvo tiesiog iškasta viena didelė duobė ir nieko nebeliko“, – pasakoja J. Račas.
Kalbėdamas apie archeologinius radinius J. Račas išskiria puošnius karnizinius koklius, kokių iki šiol rasta dar nebuvo: „Šiemet radome tikrai įdomių dalykų, todėl yra ką parodyti. Tiesa, radiniai keliaus į Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų“.
Į kasinėjimus atvyko iš Niujorko
Į Didžiosios sinagogos archeologinius tyrinėjimus savanoriauti atvyko net svečiai iš JAV. Viena tokių – niujorkietė Renee Feinberg. Ji pasakoja, kad atvykti į Vilnių paskatino kartu čia savanioriaujanti draugė, turinti šaknų Lietuvoje. „Aš pati jau pensininkė, bet dirbu gide keliuose muziejuose. Nesu archeologė, tad klausinėju komandos vadovų apie tai, kas vyksta, ir jie man daug pasakoja. Po truputį imu suprasti“, – tvirtina pašnekovė.
Anot R. Feinberg, šiuose tyrinėjimuose itin daug dirba archeologijos studentai, jie labai entuziastingi: „Aš pati jau šeštadienį vyksiu namo, noriu grįžti pas savo anūkus. Vilniuje mačiau tik senamiestį, tačiau jis mane sužavėjo, tai nuostabi vieta.“
Liepos 19 ir liepos 26 d. 16–17 val. vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami pabendrauti su archeologais ir apžiūrėti laikiną archeologinių radinių ekspoziciją. Liepos 18 ir 25 d. 12–13 val. vyks pažintinės ekskursijos su gide apie Vilniaus Didžiąją sinagogą.
