Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas kreipėsi į „Ignitis grupės“ vadovą Darių Maikštėną, siekdamas išsiaiškinti, kokioje stadijoje dabar yra Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) statybos darbai, kodėl jie vėluoja bei kokių priemonių bus imtasi siekiant suvaldyti aukštą šilumos kainą Vilniuje artėjančiame šildymo sezone.
Eltos gautame rašte aiškinama, kad permainos globaliose žaliavų rinkose, pirmiausiai dėl Rusijos karo Ukrainoje ir sumažinto gamtinių dujų tiekimo Europai, sąlygojo Vilniaus miesto šilumos ūkyje pagaminamos šilumos energijos kainos padidėjimą kelis kartus ir didesnes išlaidas Vilniaus gyventojams. Šilumos kaina Vilniuje 2022 m. sausį, palyginti su 2021 m. sausiu, išaugo beveik 2,5 karto ir siekė 10,07 cento už kWh su PVM.
„Dėl koncerno „Veolia“ dukterinės bendrovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neįvykdytų ir akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ laiku nevykdytų įsipareigojimų Vilniaus mieste apie 55 proc. šalčiausiais šildymo sezono mėnesiais reikalingos šilumos energijos yra pagaminama naudojant būtent gamtines dujas, kai vidutiniškai Lietuvoje 75 proc. šilumos gaminama iš biokuro“, – rašome kreipimesi į „Ignitis grupę“.
„Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas, kurio vystymas šiuo metu yra pavestas valstybės kontroliuojamai „Ignitis grupė“, leistų pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingos šilumos ir iš esmės visiškai atsisakyti priklausomybės nuo gamtinių dujų. Būtent Vilniaus kogeneracinės jėgainės užbaigimas yra geriausias ir greičiausias būdas šilumos gamybos struktūroje pereiti prie biokuro naudojimo ir taip ženkliai sumažinti šilumos energijos kainą Vilniaus gyventojams“, – tvirtinama jame.
V. Mitalas rašte primena, kad VKJ projektas turėjo būti užbaigtas 2020 m., tačiau biokurą naudojančios jėgainės dalies užbaigimas šiuo kritiniu metu jau patyrė kelis vėlavimus – 2020 m. rugsėjį buvo nutraukta sutartis su Lenkijos bendrove „Rafako“, kuri tapo nepajėgi užbaigti darbus. Po to, anot jo, „Ignitis grupė“ pasirinko kitus rangovus ir tikino, kad biokuro įrenginiai bus pastatyti iki 2022 m. pabaigos, o jau gruodžio mėnesį bandomajai gamybai bus paleistas biokuro katilas, kas būtų leidę bent šiek tiek sumažinti šilumos kainas gyventojams.
„Nepaisant to, netrukus paaiškėjo, kad projekto darbai bus baigti geriausiu atveju 2023 m. pirmąjį ketvirtį. Atsakomybė už projekto užbaigimo terminus tenka projekto vadovei „Ignitis grupė“. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir artėjančio šildymo sezono iššūkius Vilniaus mieste, kviečiu „Ignitis grupę“ skirti maksimalų dėmesį Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektui, dėti visas pastangas kuo greičiau užbaigti projekto darbus ir pradėti visa apimti eksploatuoti Vilniaus kogeneracinę jėgainę“, – kreipimesi teigia parlamentaras.
Seimo narys ragino reguliariai informuoti visuomenę apie projekto eigą ir atsakyti į kylančius klausimus apie VKJ projektą ir darbus, siekiant valdyti rizikas dėl šilumos tiekimo 2022–2023 m. šildymo sezone. V. Mitalas „Ignitis grupei“ iškėlė šiuos klausimus:
1. Kokie darbai šiuo metu vyksta Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekte? Kada jėgainė galės pradėti gaminti bandomąją šilumos gamybą ir kada pradės dirbti pilnu pajėgumu? Prašau pateikti tikslų planuojamų darbų ir jų pabaigos grafiką.
2. Kokie egzistuoja rizikos veiksniai, kad darbų pabaigą vėl gali tekti nukelti? Kokių veiksmų imamasi, kad galimos rizikos būtų suvaldytos ir Vilniaus kogeneracinė jėgainės startas nebūtų dar kartą atidėtas?
3. Dėl kokių priežasčių Vilniaus termofikacinė jėgainė negalės pradėti bandomosios šilumos gamybos jau šiemet? Ar „Ignitis grupė“ įžvelgia savo klaidų dėl per pastaruosius kelis metus jau bent 2 kartus atidėto Vilniaus kogeneracinės jėgainės starto? Kokių veiksmų imtasi siekiant šias klaidas pašalinti?
4. Ar „Ignitis grupė“ atliko skaičiavimus dėl finansinės žalos, kurią galėjo patirti Vilniaus miesto gyventojai dėl vėluojančio Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto ir augančių šilumos kainų? Ar ieško optimaliausių būdų, kaip šią žalą kompensuoti?
5. Kokių veiksmų savo kompetencijos ribose „Ignitis grupė“ šiuo metu imasi siekdama valdyti rizikas dėl šilumos tiekimo 2022-2023 m. šildymo sezone?
ELTA primena, kad vasario mėnesio pirmoje pusėje Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) vadovas Mantas Burokas tikino, jog pagal planą ir įsipareigojimą pirmieji bandymai tiekti jėgainės šilumą baigus biokuro bloko statybą turėtų įvykti šių metų pabaigoje. Pasak jo, bandymų metu bus patiekta pirmoji šiluma į Vilniaus centralizuotus šilumos tinklus.
„Bandymai iš esmės nėra dalykas, kuris staiga tą šilumą nominalia galia ar dideliais kiekiais užplūs visą tinklą. Bandymų periodas yra laikas, kada reikia išbandyti įrangą, sistemas, kaip jos „kalbasi“ viena su kita, atlikti daug testų ir validuoti, kad jėgainė geba dirbti savarankiškai, nominaliu režimu, su tinkamais technologiniais, aplinkosauginiais reikalavimais“, – Laisvės frakcijos posėdyje Seime teigė M. Burokas.
Energetikos ministras Dainius Kreivys balandžio mėnesį aiškino, kad situacija Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ) nėra paprasta, tačiau tikimasi šiemet išbandyti biokuro katilą. Pasak jo, manoma, kad tai bus nepilna gamyba, tačiau sistemą biokuras pasieks ir vilniečiai gaus šiek tiek pigesnę šilumą.
„Įmonė deklaruoja, kad tikisi gruodžio mėnesį paleisti biokuro katilą bandomajai gamybai. Po „Refako“ bendrovės bankroto situacija buvo susidariusi tokia, kad reikėjo iš naujo tvarkyti ir pirkimus, ir kitus dalykus, tai šiuo metu ir vyksta“, – ketvirtadienį Seime Vyriausybės pusvalandžio metu atsakydamas į klausimus teigė D. Kreivys.
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
