Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija ketvirtadienį paskelbė nutartį byloje, kurioje spręstas ginčas tarp Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) dėl muziejui pritaikytos 25 proc. sutarties vertės finansinės korekcijos už pažeidimus viešųjų pirkimų srityje, perkant Gedimino kalno tvarkybos darbus.
Kaip skelbiama teismo pranešime, pareiškėjas Lietuvos nacionalinis muziejus kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti CPVA sprendimą dėl pažeidimo arba paskirtą sankciją sumažinti iki 5 proc. sutarties vertės.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas privalėjo pirkimo vertę skaičiuoti pagal visų numatomų atlikti objekte darbų, kurių visuma duos norimą rezultatą, vertę, o to nepadaręs, netinkamai parinko pirkimo būdą.
Išnagrinėjęs administracinę bylą apeliacine tvarka, LVAT konstatavo, kad projekto įgyvendinimu buvo siekiama vieno konkretaus pagrindinio rezultato – Gedimino kalno bei jame esančių statinių išsaugojimo, sumažinant lietaus vandens infiltraciją į dirvožemį. Pagal projektą numatyti atlikti tvarkybos darbai visoje piliakalnio teritorijoje viešųjų pirkimų prasme turėjo būti laikomi vienu darbu ir skaičiuojama bendra šio darbo preliminari vertė, o pagal ją vėliau pasirenkamas pirkimo būdas.
LVAT taip pat pažymėjo, kad Lietuvos nacionalinis muziejus, inicijuodamas darbų piliakalnio aikštelėje viešąjį pirkimą, žinojo apie jau atliktus darbus kalno šiaurės vakarų šlaite bei apie ateityje būtinus atlikti darbus kalno pietrytiniame šlaite. Preliminariai įvertinus galimas darbų apimtis pietrytiniame šlaite, akivaizdu, jog šiame šlaite reikalingų atlikti darbų vertė tikrai viršys šiaurės vakarų šlaite atliktų darbų vertę, o bendra visų darbų vertė – tarptautinio pirkimo vertės ribą. LVAT teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas nesvarstė visų pagal projektą atliktų ir numatomų atlikti darbų vertės, o remdamasis vien piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų projektu ir pagal jį paskaičiuota preliminaria pirkimo verte, nusprendė pasirinkti supaprastintą pirkimo būdą, kas lėmė, jog apie pirkimą nebuvo skelbiama oficialiajame Europos Sąjungos leidinyje.
LVAT teisėjų kolegija nutartyje sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai lėmė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinto draudimo skaidyti pirkimą, siekiant išvengti įstatyme numatytos pirkimo tvarkos, pažeidimą. Be to, LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, jog pirkime pasiūlymus pateikė tik du tiekėjai, veikiantys Lietuvos rinkoje, tik vieno iš jų pasiūlymas buvo pripažintas tinkamu, todėl konstatavo, kad paskelbus tarptautinį pirkimą, konkurencija būtų buvusi didesnė.
LVAT teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines ir teisines aplinkybes, nutarė Lietuvos nacionalinio muziejaus apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
