Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta Lietuvos užtvankų įvertinimo studija nustatė, kad didžiausią žalą gamtai daro ir mažiausią socioekonominę vertę turi Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Kirkšnovės, Dovydiškių, Belmonto, Pabradės, Valtūnų bei Rudnios užtvankos.
Studiją rengę bendrovė „Aplinkos inžinierių grupė“, Vytauto Didžiojo universitetas ir Hidrobiologų draugija šalyje suskaičiavo 1371 užtvanką: 26 proc. jų priklauso valstybei ir yra melioracijos statinių balanse, 16 proc. yra valstybės arba savivaldybės nuosavybė, 10 proc. priklauso privatiems asmenims, 13 proc. yra bešeimininkės, apie 35 proc. savininkus neturima duomenų.
Anot Aplinkos ministerijos pranešimo, 203 užtvankos įvertintos detaliai.
„Surinkti duomenys rodo prastėjančią jų techninę būklę: 37 proc. yra blogos ir avarinės būklės, 43 proc. patenkinamos, 16 proc. vidutinės, vos 1 proc. geros“, – teigiama jame.
Nustatyta, kad iš 20 užtvankų, darančių didžiausią žalą žuvų ištekliams, prie 16 veikia mažosios hidroelektrinės.
„Šios ir esančios lašišinėse bei potencialiai lašišinėse upėse užtvankos analizuotos dar išsamiau“, – nurodė ministerija.
Dalis užtvankų įvertintos pagal sukuriamą socioekonominę vertę ir daromą ekologinę žalą. Taip pat atrinktos 15 užtvankų ir detaliai įvertintos jų šalinimo galimybės, kaštai, kompensavimo mechanizmai.
Studijos rengėjų skaičiavimais, kai kuriais atvejais išlaisvintos upės ekologinė vertė yra kelias dešimtis kartų didesnė, palyginti su tvenkinio verte.
Ekologinė žala skaičiuota pagal žuvų rūšių paplitimą, potencialiai tinkamą upės plotą tvenkinio zonoje bei aukščiau tvenkinio, galimus nėgės išteklių nuostolius dėl hidroelektrinės veiklos, galimą ungurių produkcijos praradimą dėl hidroelektrinės turbinų mechaninio poveikio rizikos, skirtingus migruojančių žuvų rūšių ir tvenkinio žuvų išteklius bei įkainius.
Socioekonominė vertė skaičiuota atsižvelgus į rekreacinės vertės pokytį, potvynių valdymo funkciją, statinio būklę, nekilnojamojo turto vertės pokytį, finansinį naudos ir kaštų santykį.
Aplinkos ministerijos teigimu, studija padės atrinkti mažiausios vertės ir didžiausią žalą darančias užtvankas jų šalinimo projektams.
Sukauptais duomenimis bus naudojamasi ir priimant sprendimus, susijusius su vandenų būklės gerinimu, biologinės įvairovės atkūrimu ir apsauga bei žuvų išteklių gausinimu.
Užtvankų būkle labiau susirūpinta po rugpjūtį įvykusios užtvankos avarijos Panevėžyje. Tuomet Ekrano gamyklos tvenkinyje lūžus šliuzui, į Nevėžį suplūdo didelis kiekis vandens, buvo kilusi potvynio grėsmė.
