UAB „Grinda“ dalyvavo Europos aplinkos agentūros ir Europos vidaus, priekrančių ir jūrų vandenų centro surengtame seminare „Europos miestų maudyklų socialinė ir ekonominė nauda“.
Šis seminaras buvo skirtas pristatyti mėlynųjų zonų naudą sveikatai ir ekonomikai, pasidalyti gerąja praktika. Virtualiame seminare dalyvavo nevyriausybinių organizacijų delegatai, visuomenės sveikatos specialistai, mokslininkai, paplūdimių valdytojai iš visos Europos.
Keli svarbesni diskusijos akcentai:
- Sąsaja tarp maudynių ir geresnės sveikatos pastebėta jau seniai – talasoterapija kaip atskira gydymo ir sveikatinimo atmaina praktikuojama nuo XVIII a.
- Gyventojai, reguliariai besilankantys prie upių, ežerų ar jūrų, pasižymi geresne fizine ir dvasine sveikata – tą iliustruoja atlikti vizitų pas gydytojus ar vaistams naudojamų lėšų skaičių palyginimo tyrimai.
- 86 proc. mėlynųjų erdvių (upių, ežerų ar jūrų priekrančių) lankytojų nė nesimaudo. Geresnei sveikatai įtaką daro fizinis aktyvumas, streso sumažėjimas, socializacija.
- Įdomu! Kuo didesnis natūralus vandens telkinys – tuo jis patrauklesnis. Tai paaiškina, kodėl vilniečiai, turėdami 12 paplūdimių, vis tiek veržiasi į Palangą.
- Bendrą Europos Sąjungos (ES) generuojamą maudynių vertę (600 mlrd. Eur), maudyklų vandens kokybės pagerinimas padidina 41 mlrd. Eur, o vandens kokybės pablogėjimas sumažina – 130 mlrd. Eur.
- Lietuva (ir Vilnius konkrečiai) iš bendro Europos konteksto išsiskiria tuo, kad mūsų maudyklose vanduo itin švarus – Europoje nemažai vietų (pavyzdžiai iš Vokietijos ir Švedijos), kur dėl pramoninės revoliucijos sąlygotos industrinės taršos atviruose vandens telkiniuose maudytis vis dar nerekomenduojama.
- Pasaulyje atsirado itin ambicinga iniciatyva „Geriamos upės“ (https://drinkablerivers.org/ – bendruomenės siekia išvalyti savo upes iki tokio lygio, kad iš jų būtų saugu gerti.
