Miestas

Svarstomas augantis sostinės biudžetas: pozicija ir opozicija nesutaria dėl optimistinių nuostatų

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pradeda svarstyti šių metų biudžeto projektą. Praėjusios savaitės pradžioje viešai paskelbtame biudžete didelio dėmesio visuomenėje sulaukė tai, kad asignavimai 96,7 mln. eurų viršija planuojamas pajamas. Augantis Vilniaus biudžetas pozicijos ir opozicijos atstovų yra vertinamas skirtingai, valdantieji linkę vertinti biudžetą optimistiškai, tuo tarpu opozicija baiminasi, kad biudžeto planas gali būti neįvykdytas.

Nepaisant opozicijos kritikos, Vilniaus miesto savivaldybės ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Gediminas Jaunius aiškino, kad biudžetas yra subalansuotas bei atitinkantis fiskalinės drausmės taisykles.

„Savivaldybės 2022 m. biudžeto projektas atitinka savivaldybei taikomas fiskalinės drausmės taisykles. Sprendžiant pagal biudžeto struktūrinį balanso rodiklį, apskaičiuotą kaupiamuoju principu, biudžetas yra subalansuotas. Asignavimai viršija pajamas 96,7 mln. Eur, iš jų: 53,6 mln. Eur lėšų likučiais ir 43,1 mln. Eur skolintomis lėšomis. Iš biudžete numatytų asignavimų 41,6 mln. Eur yra numatytas ankstesnių paskolų grąžinimui. Tai įvertinus Savivaldybės asignavimai pajamas viršys 1,5 mln. Eur. Tiek didės finansiniai įsipareigojimai“, – Eltai sakė G. Jaunius.

 

„Lėšų likučiai yra praėjusio laikotarpio nepanaudotos pajamos, jos deficito nedidina. Dėl 2022 m. prognozuojamo neigiamo produkcijos atotrūkio nuo potencialo, savivaldybių 2022 m. išlaidos gali viršyti pajamas. Vilniaus miesto savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma gali viršyti pajamas savivaldybės biudžeto balanso cikliškumo dedamosios dydžiu, kuris, kaip nurodė Finansų ministerija pagal parengtą naujausią ekonominės raidos scenarijų, Vilniaus miesto biudžetui sudaro 1,5 mln. Eur“, – tvirtino Laisvės partijos frakcijos seniūno pavaduotojas G. Jaunius.

Gerėjančią situaciją lyginant Vilniaus biudžeto projektą lyginant su ankstesniais metais pastebėti linkęs ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Budreika.

„Tendencija yra gerėjanti, problemos dėl to, kad asignavimai viršija pajamas, nėra, nes dar yra likutis iš praėjusių metų biudžeto likęs, bent jau kiek aš suprantu, nes buvo pradinis biudžeto variantas paskelbtas viešai, tai ten, kiek supratau, buvo trūkumas. Tai kiek mes ir su administracija išsiaiškinome, kadangi yra likutis dar ir iš praėjusių metų, tai mes kaip ir „susidengiame“ Vilniaus mieste. Aš kiek suprantu, šių metų biudžetas yra subalansuotas ir mes kiek turime pinigų, tiek ir išleidžiame. Aišku, yra numatyta tam tikra dalis pinigų pasiskolinti lėšų, bet ji tikrai nėra ženkli“, – skirtumą tarp asignavimų ir pajamų aiškino V. Budreika.

 

Tuo tarpu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūno pavaduotojas Žilvinas Šilgalis mano, kad biudžetas yra pernelyg optimistinis ir metų pabaigoje gali kilti iššūkių dėl nepakankamo finansavimo.

„Biudžetas, mano supratimu, dabar planuojamas pernelyg optimistinis, kadangi realybė yra tokia, kad nepanašu, jog jis bus toks surinktas. Natūralu, kad jeigu tu planuoji kažkokius veiksmus metų pradžioje, pagal suplanuotą biudžetą ir matai, kad surenkamumo nėra, aišku, gali metų eigoje perskirstyti, bet pinigų nebesusigrąžinsi, kuriuos būsi išleidęs ir tiesiog natūraliai gali kai kurios sritys metų pabaigoje susidurti su iššūkiais dėl nepakankamo finansavimo“, – prognozavo Ž. Šilgalis.

Mažas kultūros finansavimas kelia klausimų ne tik opozicijai

Kultūrai yra numatyta santykinai maža finansinė dalis planuojamame Vilniaus biudžete ir tai kelia klausimų ne tik opozicijos, bet ir valdančiųjų atstovams.

 

„Kultūra, tas klausimas ir komitete buvo iškilęs, idealiu variantu kultūrai norėtųsi dar daugiau finansavimo, bet visose srityse lėšų poreikis dar nėra patenkinamas 100 proc., tai dar to tobulėjimo yra. Kiek aš suprantu, atsiradus poreikiui bus bandoma papildomai skirti kultūrai, bet bent jau šiuo metu, tas bazinis, pagrindinis poreikis kultūrai, kiek yra prašoma, jis yra patenkinamas. Kažkokios labai kritinės situacijos tikrai nėra, viskas sąlyginai yra subalansuota, bet mes dažnai ir metų eigoje tą biudžetą peržiūrime, pasižiūrime kaip viskas atrodo, tai jeigu būtų identifikuota kažkokia sritis, kuri reikalautų papildomų lėšų, tai tikrai būtų į tai bandoma atsižvelgti“, – teigė V. Budreika.

Kad kultūra nėra prioritetizuojama Vilniaus planuojamame biudžete pabrėžė ir opozicijos atstovas Ž. Šilgalis.

„Kultūros finansavimas nėra išsiskiriantis prioritetas, o miestai, mano supratimu, turėtų pirmiausiai galvoti apie kultūrinius dalykus, nes kai yra investuojama į kultūrą pakankamai, tai visada atsiperka, kadangi tai yra labai svarbi sritis, kurios plika akimi gal nematai, bet kultūra paskui leidžia išvengti tokių dalykų, kokius mes matėme Sausio 13-os dienos minėjimo metu. Žmonės turi kultūrintis, turi sąmoningėti ir panašiai, tai jeigu mes kultūros sąskaita sprendžiame kažkokius kitokius dalykus, arba investuojame į miesto plėtrą, ir taip toliau, kas nėra būtinas privalumas, tai, mano vertinimu, švietimas, kultūra, turėtų būti tokios išsiskiriančios sritys ir tie miestai, kurie tą daro, ilgalaikėje perspektyvoje visada laimi“, – pabrėžė Ž. Šilgalis.

 

Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas G. Jaunius pabrėžia, kad nereikėtų žiūrėti į biudžetą paviršutiniškai, nes lėšos kultūros finansavimui yra pasklidusios atskirose programose.

„Nors paviršutiniškai pažvelgus į biudžetą galėtų pasirodyti, jog kultūros sričiai šių metų biudžete augimas nėra ženklus, vis dėlto reikia turėti galvoje, kad atskirose programose pasklidusios lėšos kultūros finansavimą didina išties stipriai. Vertinant kultūros lauko finansavimą reikėtų nepamiršti, kas dar numatyta biudžeto projekte. Yra numatytos lėšos įvairioms programoms bei veikloms. 2022 metų biudžete į kultūrą žvelgiama plačiu žvilgsniu. Faktą, kad lėšos skirtos kultūrai biudžete pasiskirsto plačiau nei numato vien tiesiogiai kultūros sritį kuruojantiems padaliniams numatyti asignavimai, vertinu teigiamai. Tai yra ženklas, kad kultūros finansavimą siekiame suvokti ne vien kaip paramą, bet ir reikšmingą kūrybos ekonomikos skatinimo priemonę, o pačią kultūrą suvokiame kaip integralią miesto ir asmens gyvenimo dalį“, – G. Jaunius.

Dėl Vilniaus miesto biudžeto 2022 m. tvirtinimo planuojama balsuoti vasario 2-osios Tarybos posėdyje.

 

Ignas Dobrovolskas (ELTA)

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
8 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Arvydas Norkūnas
Arvydas Norkūnas
4 mėnesius

_Žemę išpirko, tai gal pagaliau skirs 30 mln. jau senai žadamos Šiaurinė gatvės atkarpos statybai?

SILPNAPROTYSTES TRIUMFAS
SILPNAPROTYSTES TRIUMFAS
4 mėnesius

BIUDZETAS AUGA O VILNIUS ATRODO KAIP APSIURES IR NUSNERKSTAS RUSIJOS PROVINCIJOS MIESTIUKSTIS.

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button