Sekmadienį Vilniaus rotušėje pristatytas ilgai lauktas, ką tik įsigytas, aukščiausios klasės fortepijonas STEINWAY & SONS. Jo galimybės – beribės ir tai – kiekvienos prestižinės koncertų salės vizitinė kortelė.
„Šiandien šventiška diena: pagrindinė reprezentacinė miesto salė įsigijo aukščiausios klasės muzikos instrumentą. Tai kokybės ir kultūros, prestižo ir brandos ženklas salei, įstaigai, miestui”, – sveikino vilniečius pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, pirmasis skambinęs M. K. Čiurlionio kūrybą karališkuoju instrumentu.
Po Profesoriaus, fortepijonu skambino tarptautinį pripažinimą pelnę pianistai prof. Aleksandra Žvirblytė, prof. Artūras Anusauskas, Guoda Gedvilaitė, fortepijono duetas Sonata Zubovienė ir prof. Rokas Zubovas, Naujų idėjų kamerinio ansamblio NIKO vadovas – kompozitorius ir charizmatiškasis pianistas Gediminas Gelgotas.
„Šįvakar ypatinga, neeilinė proga: šio instrumento mūsų miestas laukė ne vieną dešimtmetį. Esu dėkinga, kad visi miesto Tarybos nariai, priimdami 2022 m. biudžetą, vienbalsiai palaikė sprendimą įsigyti šį karališką fortepijoną. Dėkoju ir muzikams profesionalams, kurie dovanos neįkainojamas akimirkas vilniečiams ir miesto svečiams ilgus dešimtmečius“, – sako Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.
Pasak specialistų, toks instrumentas turėtų tarnauti mažiausiai 50 metų.
Šiek tiek apie „Steinway & Sons“ fortepijonus: tai vienas garsiausių muzikos instrumentų. Manoma, kad net 98 proc. žymiausių pasaulio pianistų savo koncertams dažniausiai renkasi „Steinway“ dėl jų nepakartojamo garso ir techninio tobulumo.
Pasak Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Fortepijono katedros vedėjos, prof. Aleksandros Žvirblytės, šis instrumentas pajėgus su kaupu įgyvendinti visas anksčiau puoselėtas garsines vizijas, bet, žinoma, labai gerą muzikos instrumentą, kaip ir labai gerą automobilį, reikia sugebėti tinkamai valdyti. Pianistai renkasi „Steinway & Sons“ fortepijoną, nes jis leidžia išgauti ryškų, subtilų muzikos skambesį. O kiekvienas muzikos instrumentas, kaip ir kiekvienas žmogus, yra unikalus.
Tokį pripažinimą lėmė net šiandien, masinės gamybos eroje, išsaugota rankų darbo meistrystė – įmonės fortepijonų meistrai naudoja tuos pačius įrankius ir technologijas, kaip ir prieš šimtą metų.
Iš pradžių buvo įsteigta „Grotrian-Steinweg“ vokiečių įmonė, iš kurios vėliau gimė garsieji „Steinway“ fortepijonai. Jos ištakos susijusios su dviejų šeimų – Grotrianų ir Steinwegų – atstovais. 1835 m. firmą įkūrė Heinrichas Engelhartas Steinwegas (vėliau emigravęs į JAV, ten tapęs Henry Steinway) ir Friedrichas Grotrianas. H. Steinway sūnus Teodoras Steinwegas 1865 m. išvyko pas tėvą į Ameriką, savo akcijas pardavęs Grotrianų šeimai. H. Steinway JAV įsteigė bendrovę „Steinway and Sons“.
Nuo XIX amžiaus pabaigos „Steinway & Sons“ fortepijonai gaminami Niujorke ir Hamburge: Niujorko gamykla aprūpina Šiaurės ir Pietų Ameriką, Hamburgo – visą likusį pasaulį.
Šiandien „Steinway & Sons“ garbės menininkų sąraše yra 1800 pianistai, tarp jų – lietuviai Mūza Rubackytė ir Edvinas Minkštimas.
„Steinway“ fortepijonas gaminamas maždaug vienerius metus. Jam naudojama daugelio rūšių mediena – pušis, eglė, klevas, raudonmedis, riešutmedis, Indijos rožmedis. Vienas instrumentas sudarytas iš maždaug 12 tūkstančių detalių, jo konstrukcija pagrįsta daugiau kaip 100 patentų.
Naujojo fortepijono priežiūrą Rotušėje numatoma patikėti šio instrumento atrankos ekspertų komisijoje dalyvavusiam žinomam fortepijonų meistrui ir derintojui Dariui Narmontui.
