Vienas kvadratinis metras bioįvairovės mieste, bendruomeninis daržas Verkiuose, knygų ir žaislų mainų nameliai Markučiuose, bendruomenės šaldytuvas Antakalnyje, aromaterapinė žalioji erdvė ir šeimų sodai Antakalnyje, žydinčių alyvų žemėlapis – tiek įvairiausių veiklų per metus įgyvendino klimato neutralumo siekiančios Vilniaus bendruomenės.
Prieš metus Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama URBACT IV programos projektą COPE, kvietė aktyvius gyventojus ir bendruomenes burtis į klimatui neutralių bendruomenių tinklą. Pagrindinė COPE idėja – paskatinti gyventojus įsitraukti į „žaliojo virsmo“ sprendimus, imtis iniciatyvų, keičiančių bendruomenės požiūrį.
Veiklų koordinatorė, Europos Klimato pakto ambasadorė Laura Petruškė, kartu su Savivaldybės komanda, padėjo bendruomenėms žingsnis po žingsnio įgyvendinti savo idėjas: vyko tinklo narių susitikimai, konsultacijos su ekspertais, už įvairias sritis atsakingais specialistais.
Bendruomenės noriai ėmėsi biologinės įvairovės puoselėjimo projektų, kūrė miesto daržus, sprendė, kaip prailginti daiktų gyvenimą ir nešvaistyti maisto.
„Per vienus metus pasiekėme tikrai nemažai – įrengtas visai naujas bendruomeninis daržas Verkiuose, Antakalnyje atidarytas pirmasis Lietuvoje bendruomeninis šaldytuvas, kuris pasiteisino šimtu procentų, bendruomenė Markučiuose pastatė žaislų ir knygų dalijimosi namelį, Antakalnio bendruomenė aktyviai bendradarbiauja su darželiais ir puoselėja šeimų sodą, Pilaitėje organizuotos paskaitos apie mieste gyvenančius vabzdžius,“ – džiaugėsi bendruomenių iniciatyvomis L. Petruškė.
Anot L. Petruškės, kai kurios bendruomeninės organizacijos gana stiprios ir joms beveik nereikėjo pagalbos, o su kitų idėjomis teko nuosekliai dirbti ir padėti jas įgyvendinti, organizuoti susitikimus su ekspertais, padėti suderinti įvairius leidimus ir spręsti kitus organizacinius klausimus. Dauguma bendruomenės projektų finansuota pasinaudojus Vilniaus miesto savivaldybės „Bendruomenių rėmimo programa“.
Atlikta bendruomenių tinklo narių apklausa rodo, kad dauguma gerai vertina per metus pasiektą pažangą. O dažniausios problemos, su kuriomis susiduria bendruomenės: gyventojų pasyvumas ir aktyvių narių trūkumas bei nepakankami finansiniai ištekliai.
Iki 2030 metų Vilnius įsipareigojęs tapti klimatui neutraliu miestu, todėl Vilniaus miesto savivaldybė ir toliau palaikys ir teiks ekspertinę pagalbą bendruomenių iniciatyvoms. Tuo labiau, kad ateinančiais metais Vilnius taps Europos žaliąją sostine ir visi gyventojai, verslo atstovai, organizacijos įvairiais savo veiksmais, iniciatyvomis prisidėti prie žaliosios sostinės kūrimo.
