Vilniuje laikinai stabdomi buvusių stadiono konstrukcijų sprogdinimo darbai, aiškinantis, ar jų metų nuolaužomis galėjo būti apgadinti aplinkiniai pastatai, BNS pirmadienį informavo sostinės savivaldybė.
„Darbai sustabdyti kol atliekamas tyrimas“, – teigė Vilniaus savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.
Anot jo, savivaldybė gavo vieną paklausimą iš moters. Pastaroji kreipėsi reikalaudama, jog dėl gyvenamajam namui padarytos žalosi būtų stabdomi sprogdinimo darbai.
„Dėl kompensacijos kol kas neaišku, bet yra draudimas, tai jeigu yra kažkokia žala, kuri yra patirta būtent dėl tų sprogdinimų ją kompensuos draudimas“, – nurodė Vilniaus savivaldybės atstovas.
Buvusios stadiono konstrukcijos pirmadienį sprogdintos, atsižvelgus į bandomojo sprogdinimo rezultatus.
Praėjusią savaitę sostinės vicemeras Valdas Benkunskas sakė, kad šis statybų liekanų griovimo būdas pasiteisino ir leido penktadaliu pagreitinti ardymo darbus, lyginant su įprastiniais hidrauliniais kaltais.
Pagal pernai spalį pasirašytą 160 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Vilniaus savivaldybe komplekso koncesininkė yra investicijų bendrovė „BaltCap“. Savivaldybės įsipareigojimai sutartyje siekia apie 100 mln. eurų, valstybės – 53,4 mln. eurų.
Numatyta, kad komplekso statybos truks dvejus metus – nuo 2022-ųjų pabaigos iki 2024-ųjų pabaigos.
Planuojama, kad bus pastatyti aštuoni statiniai: futbolo stadionas, sporto centras, dvi futbolo treniruočių aikštės, lengvosios atletikos apšilimo zona ir stadionas, kultūros centras bei 300 vietų vaikų darželis.
Pirmą kartą stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo.
Autorius Paulius Perminas
