Sostinės centre įsikūrusi Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė džiaugiasi naujausios kartos moderniu tomografu – šio prietaiso, kurio dėka diagnozuojamos ligos, įsigijimui Vilniaus miesto savivaldybė skyrė net 520 tūkst. eurų, dar beveik 20 tūkst. eurų savivaldybė skyrė ir tomografo kabineto sutvarkymui. Penktadienį naująjį tomografą ligoninėje apžiūrėjo ir sostinės meras Remigijus Šimašius.

„Džiugina tai, kad ir sveikatos apsaugos srityje neatsiliekame nuo naujovių – moderni technika leis greičiau suteikti reikiamą pagalbą pacientams, atlikti kokybiškesnius tyrimus. Visgi išmaniausios technologijos būtų bevertės, jei ne gydymo įstaigose dirbančių gydytojų ir kitų medicinos darbuotojų profesionalumas, didžiulė kantrybė ir pasišventimas savo profesijai. Didžiuojuosi šiandien matydamas daug geranoriškumo ligoninės kolektyve, kuris nuo šiol turi išskirtinę galimybę dar greičiau suteikti būtiną pagalbą pacientams“, – sakė Vilniaus meras R. Šimašius.

Kompiuterinė tomografija – medicininis tyrimas neinvaziniu būdu, t. y. netraumuojant paciento ir yra vienas iš radiologinių tyrimo metodų. Prietaisas skirtas vidinėms organizmo struktūroms ir jų pakitimams pamatyti naudojant rentgeno spindulius. Iki šiol M. Marcinkevičiaus ligoninė turėjo senos kartos vos 2 pjūvių kompiuterinį tomografą, kuris nuo šiol pakeistas nauju, net 128 pjūvių kompiuteriniu tomografu „Supria 64“. Su naujuoju prietaisu pagreitės diagnostikos procesas, jis bus tikslesnis, tyrimai bus atliekami greičiau ir kokybiškiau.

„Su šiuo nauju ir pirmuoju tokio tipo šalyje tomografu mes pereiname į aukštesnį pacientų ištyrimo lygį ir diagnostikos kokybę. 128 pjūvių tomografas nuo šiol padės greičiau ir dar tiksliau nustatyti ligą bei kuo skubiau pradėti gydymą. Labai džiaugiamės ir pernai savivaldybės skirta finansine parama – buvo skirta 150 tūkst. eurų ligoninės vandentiekio ir ūkio buities nuotekų sistemos rekonstrukcijai bei 18 tūkst. eurų patalpų pritaikymui neįgaliųjų poreikiams“, – kalbėjo Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės direktorius Rimvydas Turčinskas.

Savivaldybės ir ligoninės lėšomis taip pat buvo atnaujinta ir tomografo patalpa – buvo stiprinama perdanga, įrengiama nauja ventiliacija, vėdinimas ir atlikta apdaila bei įrengtas papildomas grindų švino apsauginis sluoksnis.

Kompiuterinis tomografas panašus į magnetinio rezonanso aparatą, tačiau naudojami ne Rentgeno spinduliai, bet stiprus magnetinis laukas ir radijo bangos. Kompiuterinis tomografas naudojamas, kai reikia ištirti didelę dalį kūno, pvz., po traumos įvertinti daugybinius krūtinės ląstos, pilvo, plaučių, kaulų sužalojimus. Kompiuterinis tomografo pagalba onkologijoje vertinami krūtinės, pilvo, dubens vidaus organų būklė. Magnetinis tomografas geriau mato minkštuosius audinius, t. y. jis yra pranašesnis tiriant smegenų audinį, sąnarių ligas ir pan.

Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė iki 1997 m. vadinosi Vilniaus m. III klinikinė ligonine. 1997 m. ligoninė reorganizuota į viešąją įstaigą ir pavadinta buvusio ilgamečio šios ligoninės Vidaus ligų katedros dėstytojo, profesoriaus Mykolo Marcinkevičiaus vardu.

Ligoninė turi vieną iš didžiausių Neurologijos skyrių Vilniaus mieste (90 lovų), kur teikiamos antrinio lygio stacionarinės neurologijos paslaugos. Įstaiga turi visą parą dirbantį Radiologijos skyrių, visą parą dirbančią Klinikinę laboratoriją.

Ligoninėje teikiamos vidaus ligų, gastroenterologijos, geriatrijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos (suaugusiųjų), stacionarinės medicininės reabilitacijos ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugos, taip pat pirminės stacionarinės palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos (suaugusiųjų) paslaugos. Pacientui visos paslaugos suteikiamos vienoje vietoje – įvykus insultui, po stacionarinio aktyvaus gydymo Neurologijos skyriuje ir stacionarinės medicininės reabilitacijos, esant reikalui tęsti palaikomąjį gydymą ir slaugą, pacientui gydymas tęsiamas Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje.

Vilniaus miesto savivaldybė ir toliau rūpinasi gydytojų darbo kokybe ir siekia išlaikyti specialistus sostinėje – Vilnius vienintelis Lietuvos miestas, kuris iš savo biudžeto skyrė lėšų šeimos gydytojų atlyginimams finansuoti. Jau antrus metus pediatrų, terapeutų ir kartu su jais dirbančių slaugytojų atlyginimai kilo iki 20 proc. Sostinė taip pat yra viena pirmųjų sėkmingai įsidiegusių elektroninių sveikatos pažymų sistemą.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

5 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist