Didžiausia centralizuoto šilumos tiekimo bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) užbaigė šildymo sezoną ir pradeda kasmetinius šilumos trasų tikrinimo bei remonto darbus. Iki spalio mėnesio kitam šildymo sezonui bendrovė paruoš apie 750 km požeminių sostinės vamzdynų. VŠT taip pat tęsia nusidėvėjusių šilumos trasų rekonstrukcijos darbus, kuriems šiemet numatyta beveik 18 mln. eurų investicijų. Apie planuojamus karšto vandens atjungimus šių darbų metu gyventojai kviečiami sužinoti iš anksto.
„Lyginant su kitais Lietuvos miestais, Vilniaus šilumos tiekimo tinklas yra didžiausia ir sudėtingiausia sistema. Jeigu ištiestume visus požeminius vamzdynus, jie beveik pasiektų Stokholmą. Norėdami suspėti vamzdynus patikrinti ir pašalinti jų defektus, užbaigus šildymą, iškart pradedame ruošti šilumos trasas naujam sezonui“, – sako VŠT Perdavimo tinklo direktorius Algimantas Sadauskas.
Kasmetiniai šilumos trasų bandymai ir remontas atliekami siekiant sumažinti avarijų riziką per šildymo sezoną. Vamzdynų sandarumas ir stiprumas tikrinamas atliekant hidraulinius bandymus – tai kol kas patikimiausias būdas nustatyti tokius vamzdynų defektus kaip korozija ar įtrūkimai.
Atliekant hidraulinius bandymus privalome klientams laikinai išjungti karšto vandens tiekimą. Kitu atveju namų vidaus sistemos nebūtų apsaugotos nuo galimų gedimų, kurie gali atsirasti tinkle pakėlus slėgį.
„Suprantame, kad tai sukelia nepatogumų, todėl informuojame klientus, kad jie tiksliai žinotų, kada konkrečiame name laikinai nebus karšto vandens. Paprastai vienos vamzdynų atkarpos hidrauliniai bandymai Vilniuje užtrunka kelias valandas. Jeigu nenustatome defektų, karšto vandens tiekimas gali būti atnaujintas tą pačią dieną. Pernai karšto vandens atjungimas vidutiniškai truko 1,18 paros – tai geriausias rezultatas tarp Lietuvos šilumos tiekimo bendrovių“, – pasakoja VŠT Klientų aptarnavimo direktorius Laurynas Jakubauskas.
Jeigu hidraulinių bandymų metu nustatoma vamzdynų defektų, karšto vandens tiekimas gali būti atnaujinimas tik juos pašalinus. Remonto laikas priklauso nuo defektų sudėtingumo ir gali užtrukti iki keleto parų.
Gyventojai gali sužinoti iš anksto
Šilumos trasų hidrauliniai bandymai pradedami Grigiškėse ir Šnipiškėse, o iki spalio mėnesio vyks 30-yje Vilniaus zonų. Šie darbai kasmet yra kruopščiai planuojami, o gyventojai gali iš anksto sužinoti, kada jų name planuojama atjungti karštą vandenį. Ši informacija pateikiama VŠT internetinės svetainės rubrikoje „Karšto vandens išjungimai“ (www.chc.lt) – tereikia suvesti namo adresą specialioje paieškos formoje.
Hidraulinių bandymų grafikas gali būti koreguojamas priklausomai nuo to, kokių defektų randama ir kiek užtrunka juos pašalinti. Todėl informaciją apie karšto vandens išjungimus VŠT svetainėje yra koreguojama ir patikslinama pagal atliekamų darbų eigą.
„Tiksliausiai galime informuoti gyventojus, kurie yra pateikę savo kontaktus VŠT savitarnos svetainėje – telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Jiems individualiai siunčiame SMS žinutes ir elektroninius laiškus apie numatomą karšto vandens išjungimą, planuojamą darbų trukmę, informuojame, jeigu randame vamzdynų defektų ir matome, jog remonto darbai užtruks ilgiau nei parą. Todėl kviečiame klientus pateikti kontaktus arba juos atnaujinti pakeitus gyvenamąją vietą“, – teigia L. Jakubauskas.
18 mln. eurų – senų vamzdynų rekonstrukcijai
Šiais metais VŠT nuosekliai tęsia Vilniaus vamzdynų rekonstrukcijos darbus, į kuriuos investuos 17,9 mln. eurų, iš jų 46 proc. sudaro ES parama. Iki šildymo sezono pradžios bus rekonstruota 5,3 km senų požeminių vamzdynų, įrengtų prieš 45-60 metų.
„Senamiestyje, Naujamiestyje, Karoliniškėsė, Viršuliškėse, Pilaitėje esami šilumos tiekimo tinklai ir jų priklausiniai susidėvėję, vamzdynų šilumos izoliacija praradusi savo savybes, plieniniai vamzdžiai pažeisti išorinės ir vidinės korozijos. Tinklų eksploatavimas lemia didesnius šilumos nuostolius į aplinką, išauga avarijų šilumos tinkluose tikimybė“, – sako A. Sadauskas.
Šiemet vykdoma šilumos trasų rekonstrukcija ne tik leis sumažinti avarijų riziką, bet ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiekį į aplinką – maždaug 638 tonomis per metus.
