Miestas

Seimo Europos reikalų komitetas palaiko didesnio finansavimo siekį Sostinės regionui

Gruodžio 1 d. Seimo Europos reikalų komitete buvo pristatyti Europos Komisijai (EK) pateikti Lietuvai svarbūs dokumentai: 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programos projektas, kuriame numatytos ES fondų investicijų kryptys naujam programavimo laikotarpiui, taip pat Partnerytės sutartis – glaustas strateginis dokumentas, kuriuo grindžiamos EK ir Lietuvos derybos dėl penkių fondų, iš kurių numatyta investuoti beveik 6,35 mlrd. eurų. Papildomai Lietuva prisidės 1,7 mlrd. eurų nacionalinio bendrafinansavimo lėšomis, todėl bendra investicijų apimtis bus apie 8 mlrd. eurų. Investicijų paketą sudaro Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programa, Materialinio nepritekliaus mažinimo programa ir didžiausią šio skėtinio dokumento planuojamų investicijų dalį kartu su bendrafinansavimo lėšomis, t. y. 7 862 mln. eurų, sudaranti 2021–2027 m. ES fondų investicijų programa.

Posėdžiui pirmininkavęs komiteto pirmininko pavaduotojas Arminas Lydeka atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė, pasinaudodama ES Sanglaudos politikos reglamentuose numatytomis lankstumo išlygomis, ir pateikusi siūlymą EK perskirstyti Sanglaudos politikos asignavimus iš Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono į Sostinės regioną, eina teisinga linkme. Siekiant tolygios Lietuvos pažangos, EK pasiūlyta Sostinės regionui skirti maksimalią reglamentais leidžiamą lėšų dalį – beveik 700 mln. eurų, kuri su nacionaliniu bendrafinansavimu sudarytų apie 1,4 mlrd. eurų. Toks perskirstymas leistų užtikrinti, kad būtų išvengta žymaus Sanglaudos politikos finansavimo sumažėjimo Sostinės regionui (iki 43 mln. eurų), kuris dėl spartaus ekonominio augimo buvo (statistine prasme) priskirtas prie labiausiai išsivysčiusių ES regionų, tačiau paties Sostinės regiono viduje vis dar egzistuoja nemenki socialiniai ir ekonominiai netolygumai. Lėšų skyrimas Sostinės regionui leistų finansuoti verslo ir mokslo sinergijos projektus, prioritetą skiriant inovacijoms, moksliniams tyrimams, žalinimui bei socialinei atskirčiai mažinti.

Tolygiam šalies vystymuisi, siekiant realizuoti ekonominį potencialą, taip pat bus investuojama į 10 Lietuvos regionų centrų.

 

Planuojant paramos dydį, naudojami pagal ES teritorinių statistinių vienetų klasifikatorių (NUTS) suskirstytų regionų statistiniai duomenys. Lietuvoje sudaryti du planavimo regionai – Sostinės regionas iš Vilniaus apskrities ir Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas. ES finansinė parama skirtingo ekonominio išsivystymo lygio regionams – mažiau išvystytiems, pereinamiesiems ir labiau išvystytiems – nėra vienoda. Vilniaus regionas, kuriame koncentruojasi pagrindinių įmonių buveinės, užsienio investicijos, valdžios sektoriaus įstaigos, pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius viršija ES vidurkį ir Lietuvą kelia į viršų.Abiem regionams skiriamos ES sanglaudos politikos priemonės, nacionalinės regioninės politikos priemonės ir atitinkamai ES finansinės investicijos planuojamos atskirai, atsižvelgiant į skirtingą jų išsivystymo lygį.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
8 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
1 Komentaras
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Arvydas Norkūnas
Arvydas Norkūnas
1 mėnesį

Gera žinia tačiau stinga konkretumo. Galimi du keliai. Vienas tempti atsiliekančiuosius, o kitas investuoti į ten kur greičiausias pelnas ir kapitalo grąža. Žengiant antruoju, duodančiu greičiausią pelną, galima tikėtis ir didesnių lėšų suformavimo atsiliekantiesiems. Pastarasis sprendimas reikia manyti būtent toks. Kita klausimo pusė, kaip konkrečiai šios lėšos bus panaudotos? Ar stagnuojantiems regiono rajonams kelti ar regiono kaip itin darniai funkcionuojančio vieningo komplekso vystymui…

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button